„Vardan tos Lietuvos
vienybė težydi“
Tai yra paskutinės Lietuvos valstybės himno eilutės, kurias visi labai gerai žinome. Dažnu atveju tai yra eilutės, kurias esant progai pasiryžtame garsiai išgiedoti, o ne tik pražiopčioti arba pusbalsiu pritarti kitiems, giedantiems himną (mes juk kukli tauta).
Ir tai taip pat yra eilutės, kurių Jūs negirdėjote, kai Europos čempionės (U18), stovėdamos ant pakylos ir žiūrėdamos iš aukšto į ką tik nugalėtą Ispanijos rinktinę, iš esmės tiesiog išrėkė, paleisdamos visas emocijas, žinant, kad šis čempionatas yra aukščiausias (kol kas!) jų karjeros laiptelis.
Jūs nematėte, kaip Justės Jocytės rankos nedrebėjo metant dvi baudas ir Lietuvai tuo metu pirmaujant tik vienu tašku, kai iki ketvirtojo kėlinio pabaigos buvo likę žaisti apie 4 sekundes.
Jūs, aišku, nematėte paskutinės ispanių suregztos atakos ir metimo iš trijų taškų zonos, kuris galėjo nuvesti komandas į pratęsimą.
Jūs taipogi viso čempionato metu nematėte Viltės Andrunavičiūtės prasiveržimų pro galinę liniją, Rusnės Augustinaitės step back‘ų, Ugnės Sirtautaitės užbaigimų po du prieš du situacijų, Gerdos Raulušaitytės žaidimo nugara, Nedos Pliatkutės sugniaužto kumščio, stipriai vienu mostu mojamo ore kaskart jai reiškiant stiprų džiaugsmą, įmetus trajaką (gerai, kad niekas nenukentėjo), ar kitų merginų indėlio ir užsidegimo stengiantis atimti pergales iš priešininkių nagų.
Nematėte, nes panašu, kad moterų krepšinis dar turi nueiti ilgesnį kelią, kol jų rungtynės, kaip TV produktas, galėtų būti transliuojamos vietoje kokio nuobodaus filmo, kurio reitingas imdb.com turbūt nesiekia nei 5 balų, ar tuščios laidos, kuri būna ne ką įdomesnė nei dešimtis kartų matytos reklamos. Tik priminsiu, kad prieš kelias savaites Lietuvos vaikinų (U20) rinktinei patekus į Europos čempionato finalą, rungtynės buvo transliuojamos per TV6 kanalą.
Galite sakyti, kad būta čia ko niurzgėti – juk moterų krepšinis Lietuvoje neblizga, be to, gi transliaciją rodė per YouTube. Vis tik kelios dešimtys tūkstančių žiūrovų turbūt nėra ta auditorija, kurią būtų galima vertinti kaip pakankamą moterų krepšinio sklaidai ir populiarinimui Lietuvoje. Aišku, sunku išpopuliarinti produktą, kuris nėra transliuojamas tradiciniais informacijos sklaidos kanalais, kaip tokiu vis dar išlieka TV, todėl eilinį kartą susiduriame su vištos ir kiaušinio problema.
Komentaro autorė turbūt buvo naivi (nebūtų pirmas kartas), tikėdamasi didesnės platformos moterų krepšiniui bent jau transliuojant finalą. Neaišku, kiek medalių joms dar reikės parvežti, kad moterų (merginų) krepšinis sulauktų platesnio dėmesio, nors ši karta jau yra parvežusi Lietuvai medalius iš Europos jaunučių (U16) čempionato.
Nepamirškime, kad rinkimų į LKF metu Vydas Gedvilas buvo nurodęs, kad vienas iš jo tikslų populiarinant moterų krepšinį Lietuvoje yra moterų rinktinės dalyvavimas 2028 m. Los Andželo vasaros olimpiadoje. Siekiant tokių tikslų, moterų (merginų) rinktinių dalyvavimo čempionatuose neužtenka, tačiau reikia ir tinkamos apie tokius ir panašius renginius informacijos sklaidos.
Tai gal jau pats metas, nors ir vėluojant, pradėti pažindinti mūsų auditoriją su augančia Lietuvos moterų krepšinio ateitimi?
Šis komentaras nėra skirtas paburnoti apie tai, kad kažkas buvo padaryta ne iki galo (nors gal kažkiek ir yra), tačiau labiau siekiama priminti, kad reikia pradėti ruošti namų darbus pasaulio merginų (U19) čempionatui, kad galėtume merginas palaikyti nuo pat pradžių, o ne tik tada, kai bėgama pasveikinti ar nusifotografuoti su laimėtojomis, kai darbas jau padarytas.
Taigi, labanakt, Europa. Susitiksime kitais metais pasaulio merginų (U19) krepšinio čempionate!
Prenumeruokite BasketNews ir naršykite be reklamų.
