Dažniausiai pagalbinio žaidėjo vaidmenį užėmęs Robertas Horry – net 7 kartus NBA čempionas. Kaip jam tai pavyko?
Robertas Horry yra vienas įdomiausių krepšininkų NBA istorijoje. Puolėjas per savo 16 metų trukusią karjerą NBA čempiono žiedus iškovojo net 7 kartus. Visi kiti krepšininkai, tai padarę daugiau kartų – legendinių „Celtics“ dinastijų atstovai.
Nepaisant to, žiūrint į šio krepšininko karjerą vis tiek gali atrodyti, kad jis tiesiog buvo laiku ir vietoje. Savo žiedus jis laimėjo 1994 ir 1995 m. su Hjustono „Rockets“, 2000, 2001 ir 2002 m. su „Lakers“ bei 2005 ir 2007 m. su „Spurs“.
Hakeemas Olajuwonas, Kobe Bryantas, Shaquille‘as O‘Nealas, Timas Duncanas, Tony Parkers, Manu Ginobili... Tai buvo krepšininkai, kurie tempė savo komandas titulų link. Natūralu, jog gali susidaryti įspūdis, kad Horry tiesiog buvo pakeleivis megažvaigdžių tempiamuose vežimuose.
Tačiau šiek tiek daugiau NBA besidomintys fanai žino, kad ne iškovoti titulai yra pagrindinė charakteristika, apibūdinanti šį krepšininką. Išgirdę Horry pavardę, NBA fanai pirmiausiai prisimena šaltakraujiškus metimus, kurie buvo paleisti paskutinėmis rungtynių sekundėmis pakeliui link tų septynių iškovotų trofėjų.
Ne veltui Roberto Horry pravardė yra Big Shot Bob, o ne 7 Rings Bob.
Šiandien nusprendžiau pažvelgti į Horry karjerą bei jo kelią kiekvieno titulo link. Kilo ambicija įrodyti, kad kiekviename jo komandos žygyje link čempionų žiedų Horry atliko tą šaltakraujišką veiksmą, be kurio tais metais titulą būtų iškovojusi kita komanda.
1994-ieji, Hjustono „Rockets“
Pirmasis Horry titulas nėra pažymėtas kažkokio vieno ryškaus tritaškio metimo. Pirmiausiai kalbant apie šį titulą yra paminima, jog Horry šioje komandoje apskritai neturėjo būti. Tarp „Rockets“ ir „Pistons“ 1993-94 metų sezono metu jau buvo suderinti mainai, kurie Horry išsiųstų į Detroitą, o mainais atgal raketos turėjo gauti Seaną Elliottą.
Visgi pastarajam nepavykus praeiti medicininės apžiūros, mainai buvo atšaukti ir Horry liko Hiustone.
Vis dėlto vieną Horry metimą iš 1994-ųjų atkrintamųjų aš norėčiau išskirti. Na, tiksliau tai nebuvo metimas.
To sezono finale „Rockets“ kovojo prieš Patriko Ewingo vedamą Niujorko „Knicks“ komandą. Serija buvo be galo atkakli, nugalėtojui išsiaiškinti prireikė septynerių rungtynių.
Ir kaip tos 7-osios rungtynės prasidėjo? Robertas Horry pačios pirmos atakos metu, dar nebaigus skambėti ikoniškam „Rock & Roll Part II“ priedainiui, po savalaikio Olajuwono perdavimo sukrauna kamuolį iš viršaus ne per ką kitą, o per Patricką Ewingą.
Šis epizodas iš kėdžių pakėlė bemaž visus „The Summit“ arenoje susirinkusius aistruolius. Dauguma jų į savo kėdes negrįžo visų rungtynių, kurias „Rockets“ laimėjo rezultatu 90:84, metu. Sakykite, ką norite, man šis dėjimas visiškai kvalifikuojasi į Big Shot kategoriją.
