Augustas Šuliauskas nagrinėja naujojo sezono „Lietkabelį“ ir jo galimybes prilygti praėjusio sezono ekipai.
„Lietkabelio“ sezono pradžia – banguota. 3 nelengvos pergalės LKL, pralaimėjimas „Žalgiriui“ ir gautas niuksas iš „Prometey“ ekipos Europos taurės starte.
Bet ar buvo galima tikėtis kažko kito iš ekipos, kurios sudėtyje net 9 nauji žaidėjai? Iš komandos branduolį sudarančių detalių liko tik Vytenis Lipkevičius ir Gabrielius Maldūnas, kuomet trečiasis likęs – Grantas Vasiliauskas – dažniausiai atlieka tik epizodinį vaidmenį.
Po praėjusių metų esame įpratę stebėti Nenado Čanako vadovaujamų ekipų didžiulį progresą sezonui įsibėgėjant, tačiau ar šis „Lietkabelis“ turi galimybių būti toks geras, kaip ankstesnės jo versijos? Panagrinėkime „Lietkabelio“ startą – (ne)naują lyderį, antrojo penketo vargus ir kitus tobulintinus dalykus.
Panevėžio 7bet-Lietkabelis / Tvarkaraštis
Pagrindinės puolimo ašys
Željko Šakičiaus sugrįžimas į Aukštaitijos sostinę kol kas ne rožėmis klotas. Kroatas per 4 rungtynes vidutiniškai renka vos po 6,8 taško, atakuodamas krepšį vos 29% taiklumu ir klysdamas daugiau nei atlieka rezultatyvių perdavimų.
Tai – viena iš priežasčių, kodėl „Lietkabelio“ puolimas susidūrus su gynyboje solidesnėmis ekipomis, buksuoja. Kaip ir prieš kelis metus, taip ir dabar – dauguma derinių vienaip ar kitaip eina per aukštaūgį – ar tai bebūtų užtvaros be kamuolio, norint išvesti kroatą centruoti, ar 2 prieš 2 žaidimas, jam renkantis leistis ar pasilikti ties tritaškiu.
Be jokios abejonės, skaudžiausia „Lietkabelio“ netektis – Djordje Gagičiaus išvykimas.