„Rytas“ šiam sezonui suplanavo 3,53 mln. eurų biudžetą. Pagrindinės komandos kontraktų padengimams numatyta 1,76 mln. eurų. Per 2021-2022 m. sezoną vilniečiai surinko apie 3,9 mln. eurų.
Vilniaus „Rytas“ šį sezoną pradėjo disponuodamas nežymiai mažesniu biudžetu nei pavyko surinkti per 2021-2022 m. sezoną.
Lietuvos čempionai suplanavo 3,53 mln. eurų biudžetą. Iš jų 1,76 mln. eurų skirta žaidėjų ir trenerių atlyginimams.
Bendrai išlaidų paskaičiuota už 3,473 mln. eurų. Fiksuojamas 56 tūkst. eurų perviršis.
Skolos sezono pradžioje siekė 2,43 mln. eurų. Planuojama, jog iki sezono pabaigos pavyks padengti pusę milijono eurų ir bendrąją sumą sumažinti iki 1,9 mln. eurų.
Finansines projekcijas ketvirtadienį pristatė klubo direktorius Jaroslavas Latušinskij ir sporto direktorius Donatas Zavackas. Į bendrą vakarą buvo sukviesti žiniasklaidos atstovai ir saujelė sirgalių.
Praėjusį sezoną į biudžetą pavyko surinkti apie 3,9 mln. eurų. Išlaidos siekė 4 mln. eurų.
Pagrindinės komandos kontraktams buvo išleista 1,979 mln. eurų, dublerių – 234 tūkst. eurų.
Šį sezoną dublerių komandos sutartims numatyta 163 tūkst. eurų.
„Rytas“ taip pat atskleidė, jog 2017 m. liepą perėmus klubo valdymą bendras skolų dydis siekė daugiau nei 4 mln. eurų. Didžiausias kreditorius buvo Gedvydas Vainauskas, kuris klubui paskolino apie 930 tūkst. eurų.
Skola UAB „Norfos mažmenai“ siekė 896 tūkst. eurų, UAB „In Group“ – 533 tūkst. eurų, UAB „International Metbalta Invest Group“ – 300 tūkst. eurų, UAB „SBA koncernui“ – 250 tūkst. eurų.
Klubo direktoriaus teigimu, su kai kuriais iš 2017 m. vasarą fiksuotų didžiųjų kreditorių yra atsiskaityta.
– Ar atmetate galimybę žaisti ASG arenoje, kai joje baigsis darbai?
– Jaroslavas Latušinskij: Be abejo neatmetame tokios galimybės. Mes gana glaudžiai komunikuojame su ASG arenos vadovybe. Jie jau išreiškė savo poziciją šiuo klausimu, pasakė, kad esame laukiami arenoje, kai remonto darbai ten bus pabaigti. Kai ateis laikas jau apsispręsti, kur mes žaisime kitą sezoną, pasitarę su komandos dalininkais informuosime jus.
– Per kiek laiko planuojama panaikinti įsiskolinimus?
– Jaroslavas Latušinskij: Jeigu žiūrėtume į skolos faktą, su kuriuo klubas buvo perimtas 2017 metais, buvo 4 mln. eurų skolų. Jei mums pavyks įgyvendinti savo finansinius tikslus ir mūsų skolos bus sumažintos bent 529 tūkst. eurų, išlaikysime tendenciją, jog nuo 2017 m. kasmet skolos mažėjo apie 420 tūkst. eurų. Be abejo, atsiradus papildomiems resursams, padidėjus biudžetui ir panašiai, visą laiką stengsimės laviruoti tarp sporto srities ir finansinių įsipareigojimų vykdymo. Suprantame, kad finansinių įsipareigojimų vykdymas turi būti egzistuojanti eilutė ir labai aktyviai vykdoma, kad klubas pagaliau galėtų visavertiškai atsistoti ant žemės ir nebūtų kamuojamas skolų.
– Matėme dalininkų struktūrą ir kiek Vilnius finansiškai prisideda prie klubo. Koks yra kitų dalininkų indėlis kasmet?
– Jaroslavas Latušinskij: Indėlis yra labai skirtingas. Nenorėčiau teigti konkrečių skaičių. Noriu pabrėžti, kad tas indėlis iš dalininkų ne visą laiką yra tiesioginės finansinės injekcijos. Didele dalimi su dalininkais kasdien bendradarbiaujame ir dirbame, ir jų indėlis yra didžiulis pritraukiant rėmėjus. Per dalininkus ateina ne vienas ir ne du stambūs rėmėjai, kurie mums padeda vykdyti savo veiklą ir mažinti įsiskolinimus, kurie buvo perimti po praėjusių klubo dalininkų.
– Ar ketinate Vilniaus miesto savivaldybės prašyti didesnės paramos, atsižvelgiant į komunalinių kaštų augimą?
– Jaroslavas Latušinskij: Iš tikrųjų dar nesvarstėme tokio varianto. Bendradarbiavimas su savivaldybe yra labai artimas ir nėra tokio subordinacijos principo, kaip mes ištiesta ranka turime eiti į savivaldybę ir prašyti papildomų naudų. Jie visą laiką labai dinamiškai reaguoja į pokyčius ekonominėje rinkoje. Konkrečios kalbos dabar nėra vykdomos, bet neatmetame tokios galimybės. Svarbiausia, kad norai būtų racionalūs ir kad savivaldybė tam turėtų galimybes.
– Kiek pozityviai žiūrite į tolimesnį dalyvavimą FIBA Čempionų lygoje?
– Jaroslavas Latušinskij: Įsipareigojimas dalyvauti Čempionų lygoje galioja iki 2023-2024 m. sezono pabaigos. Struktūriškai matome geras tendencijas, kadangi Čempionų lygoje koncentruojasi gana stiprios komandos ir jų atsiranda daugiau, atvirkščiai nei Europos taurėje. Sprendimai konkrečiai dėl dalyvavimo dalininkų lygmenyje tikriausiai bus priimti kito sezono pabaigoje ar bent viduryje. Asmeniškai pozityviai žiūriu į dalyvavimą Čempionų lygoje.
– Kokios galimybės komandoje iki sezono pabaigos išlaikyti taip žaidžiantį Marcusą Fosterį? Ar kontrakte yra numatyta galimybė išeiti?
– Donatas Zavackas: Pasakysiu labai atvirai, niekada neskelbsiu kontraktų viešai. Paprasčiausiai tai yra konfidencialūs dalykai, bet jeigu ateis pasiūlymas, kurio negalime atsisakyti, mes tikrai svarstysime. Marcusas šiuo metu yra mūsų žaidėjas, o sutartyje apibrėžtų detalių tikrai negaliu komentuoti.
– Biudžeto plane nurodomas 56 tūkst. perviršis. Ar jis numatytas galimam komandos pastiprinimui?
– Jaroslavas Latušinskij: Tai yra minimalus rezervas nenumatytoms išlaidoms. Dėliojant biudžetą mes žiūrėjome gana pragmatiškai, kadangi sporto sritis yra gana dinamiška. Matome, kaip mūsų klubą veikia geopolitinė situacija, karas Ukrainoje ar artėjanti energetinė krizė. Pagal praėjusio sezono faktą matome, jog nors ir tapome čempionais, bet atributikos pardavimų rezultato nepasiekėme. Mes suprantame, jog žmonės, mūsų fanai irgi labai jautriai reaguoja į tuos veiksnius, kai kaimyninėje šalyje vyksta karas, nelabai norisi leisti pinigėlius pramogoms.
Finansinis rezervas yra egzistuojantis. Kai kažkas atsitiks ar susidursime su problema, tam jis ir bus panaudotas. Šiuo atveju jis nėra priskirtas sporto daliai ar energetikos kaštams.
– Kodėl „Rytui“ nepavyksta išaugti komandos biudžeto, pavyzdžiui, iki 5 mln. eurų? Kokius argumentus girdite iš verslo?
– Jaroslavas Latušinskij: Pagrindinis argumentas verslo sferoje yra tiesiog tylėjimas, atgalinio ryšio nebuvimas. Jeigu kalbant apie šį sezoną, su kuo asmeniškai esu susidūręs daugiausiai, žmonės, ypač verslininkai, verslo subjektai, stengiasi nešvaistyti kapitalo, kai artėja tam tikra turbulencija – ar tai būtų finansinė, ar geopolitinė.
Pateikiant konkrečius pavyzdžius, šiais metais buvo derybos su dviem gana stambiais ir potencialiais partneriais. Jos prasidėjo nuo praeitų metų balandžio, jeigu neklystu, ir vyko iki šio sezono pradžios. Tiesiog nutrūko dėl to, nes tam tikri verslai buvo susiję su Ukraina.
Mūsų rėmėjas „Satchel“ – ukrainietiško kapitalo įmonė, registruota Lietuvoje. Jie patyrė didžiulį nuostolį, kadangi Kyjive susprogdino jų biurą. Vienas iš veiksnių – artėjanti krizė, ką mums transliuoja verslas. Antras – energetiniai kaštai, trečias – tiesiog galbūt nemato atgalinės naudos.
– Kauno „Žalgiris“ aiškiai išsakė savo poziciją dėl žaidėjų išleidimo į Lietuvos rinktinę. Ar „Rytas“ turi savo poziciją šiuo klausimu?
– Donatas Zavackas: Mūsų pozicija yra labai paprasta: jeigu žaidėjas yra sveikas ir kviečiamas į rinktinę, tikrai nedarysime jokių kliūčių, kad jis galėtų atstovauti. Galiu pasakyti paprastai, jog Gytis Radzevičius per šį langą nebuvo fiziškai sveikas, bet pakalbėjus su rinktinės vyr. treneriu Kęstučiu Kemzūra, priėmėme tokį sprendimą, kad vis dėlto išleidžiame Gytį. Man asmeniškai tikrai norėjosi pasaugoti jį ir pataupyti ateičiai, nes mūsų sezonas taip pat yra banguotas ir norisi, jog Gytis įneštų dar didesnį indėlį į mūsų žaidimą. Buvo priimtas toks sprendimas, ir niekada nedarysime kliūčių Lietuvos rinktinei, jei žaidėjas yra sveikas.
– Kokius tikslus esate išsikėlę šiam sezonui?
– Donatas Zavackas: Mūsų tikslas niekada nesikeičia. Žinant Kauno „Žalgirį“ ir jo pajėgumą, norime būti finale ir kovoti su jais. LKL finalas būtų minimalus tikslas, o maksimalus tikslas – pakartoti praėjusių metų sėkmę. Suprantame, kad nebus lengva, ir žiūrėsime, kaip viskas gausis. FIBA Čempionų lygoje norėtume patekti į „Top 8“. Manau, kad tai nėra toks neįgyvendinamas tikslas, o ambicijos didėja kiekvienais metais. Žiūrint iš šios dienos situacijos, tai yra sunku, bet darysime viską, kad patektume ten.
– Viešumoje girdėjome kalbas apie Alytaus komandos vadovų ketinimus užregistruoti ar tai „Lietuvos ryto“ vardą, ar tai „Ryto“ identiteto dalykus. Kiek buvo viskas pasistūmėję ir kaip jūs patys žiūrėjote į tuos veiksmus?
– Jaroslavas Latušinskij: Žiūrėjau su šypsena. Visiškai nebuvo realu, kad jie galėtų perimti, nes mūsų spalvos, prekės ženklas yra užpatentuoti. Patentų biuras, kaip kontroliuojanti institucija, seka tai ir nebuvo jokios rizikos.
„BasketNews.lt podkastas“:
Ačiū, kad mus skaitote! Mes jums turime dar daugiau turinio.
