Penkis sezonus Ispanijoje praleidęs Titas Januševičius grįžo į Lietuvą ir papildė „Vyčio-VDU“ gretas. 21-erių snaiperis NKL renka po 15,7 taško ir yra trečias rezultatyviausias pirmenybių krepšininkas. Pristatome šio vaikino istoriją.
Antroje Lietuvos krepšinio lygoje žaidžiantis „Vytis-VDU“ šį sezoną pasitiko gerokai atsinaujinęs. Ilgus metus ekipos lyderiais buvę Aurelijus Pukelis, Marijus Užupis ir Paulius Beliavičius paliko klubą, o komandos sudėtis gerokai atjaunėjo.
Dabar ekipos amžiaus vidurkis yra 23,9 m., o ne tik prie atjaunėjimo, bet ir prie solidžių komandos rezultatų nemažai prisidėjo iki tol Lietuvoje mažai kam pažįstamas 21-erių Titas Januševičius.
Iki tol nei RKL, nei NKL, nei LKL nežaidęs jaunuolis įspūdingai debiutavo „7bet-NKL“ pirmenybėse. Antroje šalies lygoje gynėjas fiksuoja 15,7 taško rezultatyvumą, o tai tarp visų krepšininkų yra trečias geriausias rezultatas.
Vytis-VDU
Vilkaviškio Perlas
Mažeikių M Basket
Palangos Kuršiai
Kauno r. Atletas
Kretingos Kretinga-VR Servisas
Kauno Žalgiris-2Du rezultatyvesni lygos žaidėjai yra „Šilutės“ amerikietis Jalenas Warrenas (vid. 19,5 tšk.) ir iš LKL į NKL persikėlęs Martynas Mažeika (vid. 20,3 tšk.).
Jeigu Januševičius 15,7 taško rezultatyvumą pasiekia per 22 žaidimo minutes, tai Mažeika (vid. 32 min.) ir Warrenas (vid. 33 min.) savo skaičius užfiksuoja per vidutiniškai 10 minučių ilgiau.
Januševičius taip pat yra daugiausiai per rungtynes tritaškių įmetantis žaidėjas – po 2,9. Tai jis daro itin aukštu pataikymo procentu – 41,6 proc. (6 vieta lygoje).
190 cm ūgio vilnietis taip pat renka 3,1 atkovoto kamuolio, 2,7 rezultatyvaus perdavimo ir 13,9 naudingumo balo vidurkius.
Tokie skaičiai fiksuojami tikrai ne autsaiderių gretose. Per pirmuosius 7 turus „Vytis-VDU“ iškovojo 6 pergales ir buvo tarp lyderių. Dabar ekipa turi 8 pergales ir 5 pralaimėjimus, o tai lemia 6 vietą turnyrinėje lentelėje.
Tad iš kur atsirado šis „Vyčio-VDU“ lyderiu tapęs jaunuolis?
Jis nuo 16 metų amžiaus tobulėjo Ispanijoje. Snaiperis iš pradžių žaidė jaunimo čempionate, kuriame atstovavo Kalaoros ABQ komandai. Vėliau krepšininkas prisijungė prie Lugos „Breogan“ ekipos, su kuria spėjo debiutuoti ir Ispanijos antroje lygoje, tačiau didžioji laiko dalis praleista dublerių gretose, kurie varžėsi ketvirtoje Ispanijos lygoje.
Galiausiai keleri metai praleisti ir trečioje Ispanijos lygoje, kurioje taikliarankis atstovavo Amorebietos „Zornotza“ ir Viljarobledo „Club Baloncesto“ klubams.
2020-2021 m. sezone lietuvis trečioje Ispanijos lygoje pelnė po 8,8 taško, 2021-2022 m. sezone gynėjo vidurkiai išaugo – 11,6 taško.
Pats Januševičius dabar prisipažįsta, kad sprendimas vykti į Ispaniją buvo spontaniškas.
„Man buvo 16 metų, su Vilniaus krepšinio mokykla žaidėme draugiškas rungtynes, į kurias buvo atvykęs agentas iš Ispanijos. Po mačo jis mane užkalbino ir pasakė, kad vasarą yra rengiama stovykla bei pasiūlė į ją atvykti. Nuvažiavau, neblogai pasirodžiau ir tada jis pasiūlė kontraktą. Su tėvais pasitarę pasirašėme dvišalį kontraktą“, – tinklalapiui BasketNews pasakojo Januševičius.
Krepšininkas interviu BasketNews papasakojo apie patirtį Ispanijoje, sprendimą grįžti į Lietuvą, snaiperio savybes, žaidimą 3x3 ir sau keliamus tikslus.
– Titai, pasiūlymo keltis į Ispaniją sulaukei 16-os, ar sunku buvo apsispręsti?
– Ne, iš karto sakiau, kad važiuoju. Visgi Ispanija, visiškai kita kultūra, norėjau ją patirti. Sprendimas nebuvo sunkus.
– Ispanijoje yra žaidžiamas visiškai kito stiliaus žaidimas, ar sunku buvo prie jo apsiprasti?
– Nepasakyčiau, tai ir yra mano žaidimas – bėk ir mesk. Begalviškas, greitas žaidimas. Tokį visada mėgau ir jis man tinka.
– Ar Ispanijoje jaunuoliui iš Lietuvos buvo suteikiamos geros sąlygos?
– Tikrai taip. Pirmaisiais metais gyvenau pas ispanų šeimą, vėliau gavau butą, kuriame gyvenau kelerius metus. Buvo metai, kai gyvenome name trise su komandos draugais, o paskutiniais metais vėl grįžau į butą.
– Kaip vyko tavo kelionė per komandas Ispanijoje?
– Kai atvažiavau, žaidžiau U18 čempionate. Laimėjome savo regioną ir patekome į pagrindinį Ispanijos čempionatą, kuris truko savaitę. Po jo gavau pasiūlymą atvykti į Saragosos „Casademont“ peržiūrą, tačiau ten neužsikabinau. Kitais metais vis dar žaidžiau U18 čempionate, bet tuo pačiu ir ketvirtoje Ispanijos lygoje. Dar kitais metais prisijungiau prie Lugo „Breogan“ komandos, kuri dabar žaidžia ACB lygoje, o tuo metu žaidė antroje Ispanijos lygoje. Treniruodavausi su pagrindine komanda, o žaisdavau už jų dublerius. Vėliau du sezonus žaidžiau trečioje Ispanijos lygoje.
– Kodėl nusprendei grįžti į Lietuvą?
– Vasarą buvau Lietuvoje ir sulaukiau pasiūlymo iš „Vyčio-VDU“, klubas pasiūlė geras sąlygas, mokslą suderintą su sportu. Taip pat tai yra pakilimas iš trečiosios lygos į antrąją, kokybinis šuolis.
– Ar džiaugiesi visa įgyta patirtimi Ispanijoje?
– Labai džiaugiuosi. Augau tiek kaip žaidėjas, tiek kaip žmogus. Gyveni savarankiškai, be šeimos, viskas gula ant tavo paties pečių.
– Šiuo metu esi vienas rezultatyviausių „7bet-NKL“ žaidėjų, ar tikėjaisi grįžęs iš karto taip gerai žaisti?
– Tikrai nesitikėjau, net negalvojau apie tai, niekada apie tai negalvoju. Tiesiog dirbu, stengiuosi daryti, ko prašo treneris ir išnaudoti jo suteiktas minutes bei padėti komandai laimėti. Atiduodu visą save ir gaunasi taip, kaip gaunasi.
– Taip pat esi daugiausiai tritaškių per rungtynes įmetantis krepšininkas lygoje, ar tai visada buvo tavo stiprioji pusė?
– Taip, tritaškiai visada būdavo mano arkliukas, dirbu ant to. Stepbackai, išėjimai po staggerio, tai yra mano duona ir stengiuosi į tai atkreipti daugiau dėmesio.
– Ar po treniruočių mėtai papildomai?
– Kaip kada (juokiasi), ne visada, bet į savaitę porą kartų tikrai būna.
– Ką labiausiai dar norėtum patobulinti savo žaidime?
– Tikrai dar reikia pagerinti metimą iš vidutinio nuotolio, jis šlubuoja. Man patinka ir veržtis, kurti situacijas, bet vidutinis metimas yra dalykas, kurį reikia patobulinti labiausiai.
– Ar manai, kad esi priaugęs aukštesnį lygį?
– Negalvojau apie tai, visos mintys į šį sezoną. Dabar esu čia ir mano darbas yra čia, visi kiti klausimai – po sezono.
– Sezoną pradėjote 6-1, tačiau kritote į duobelę ir dabar esate šeštoje vietoje. Kas nutiko?
– Buvo susirgusių ir išvykusių į 3x3 turnyrą. Šiek tiek paveikė nuovargis ir žaidėjų trūkumas, porai žaidėjų susirgus liekame aštuoniese.
– Komandoje yra 10 žaidėjų, ar toks skaičius nėra per mažas?
– Taip nesakyčiau, visi 10 yra žaidžiantys. Jei būtų 5 žaidėjai žaidžiantys po 30 minučių, tada sakyčiau taip, bet dabar visi įsijungia į žaidimą, visi gerai išnaudoja savo gautą laiką, žaidybinis laikas komandoje pasiskirsto ir viskas yra gerai.
– Kokius tikslus keliatės?
– Finalo ketvertas, tik maksimalūs tikslai, bent jau iš mano pusės. Labai norėčiau ten sudalyvauti ir patirti tą emociją.
– Nemažai žaidi ir 3x3, ar matai save ateityje būtent ten?
– Nežinau, sunku atsakyti. Iš tikrųjų 3x3 man labai patinka, greitas žaidimas, pagrindas yra tritaškiai. Vasaros metu labai smagu, tas greitas krepšinis mane asmeniškai veža. Labai skiriasi nuo įprasto 5x5 krepšinio. Per 3x3 labai lengva pamesti galvą, todėl serbai ir yra ten geriausi, nes išlieka ramūs. Atsakant į klausimą, į viską žiūrėsiu su laiku.
– Su „Vyčio-VDU“ komandos nariais vasarą daug važinėjote į 3x3 turnyrus. Ar tai prisidėjo prie dabartinės komandos atmosferos?
– Žinoma. Daugiau nei pusė komandos buvome pažįstami iš 3x3. Vos ne visą vasarą su jais važinėjome į turnyrus, tikrai tapome gerais draugais. Atmosfera komandoje yra labai gera, manau, tai mums ir padeda gerai žaisti.
