Ignas Brazdeikis džiaugiasi po ilgo laiko matydamas artimuosius Lietuvoje ir galėdamas susipažinti su gimtuoju kraštu. Kauno „Žalgirio“ gynėjas pratinasi prie Europos krepšinio ir trykšta pasitikėjimu savo galimybėmis, nepaisant nesėkmingos atkarpos.
Šventės Lietuvoje Ignui Brazdeikiui buvo ypatingos. Kanadoje išaugęs kaunietis Kalėdas minėjo gausiame artimųjų rate, kurių nematė labai ilgą laiką.
Tai buvo visai kitokios šventės nei pernai ir dėl kitos priežasties – 2021 m. prieš Kalėdas Brazdeikis susirgo COVID-19 ir tuomet buvo užsidaręs į karantiną.
„Labai smagu švęsti Kalėdas su būriu artimųjų – tetomis, dėdėmis ir seneliais, – tinklalapiui BasketNews sakė Brazdeikis. – Laikas kartu su jais prie vieno stalo – labai ypatingas. Iš tikrųjų niekada neturėjome tokios galimybės susirinkti visiems per Kalėdas. Buvo daug maisto ir, aišku, smagu būti visiems kartu.“
Ignas Brazdeikis
| Komanda: |
Kauno Žalgiris |
| Pozicija: | SG, SF |
| Amžius: | 23 |
| Ūgis: | 201 cm |
| Svoris: | 98 kg |
| Gimimo vieta: | Kaunas, Lietuva |
Brazdeikis anapus Atlanto su šeima išvyko, kai jam buvo treji. Vasarą jis į gimtąją Lietuvą grįžo po ilgo laiko: pirmiausia – debiutavo nacionalinėje vyrų rinktinėje, o vėliau ir pasirinko karjerą perkelti į Europą.
Krepšininkas įsikūrė Kauno širdyje – senamiestyje. 23-ejų gynėjas naujai atranda gimtąjį miestą, apie kurį sunkoka kažką prisiminti iš vaikystės.
„Gražus miestas, neabejotinai mėgaujuosi būdamas čia. Gyvenu pačiame centre. Labai jauku, daug gerų restoranų. Yra nemažai gražių vietų pasivaikščiojimams ir kur praleisti laisvą laiką, – kalbėjo Brazdeikis, pridūręs apie jaučiamus skirtumus. – Žinoma, visų pirma skiriasi populiacija. Kaune nėra tiek daug žmonių, kaip Kanadoje. Be to, kitoks maistas. Sakyčiau, jog ir bendrai vyrauja lėtesnis gyvenimas. Žmonės kur kas labiau džiaugiasi mažais dalykais. Smagu matyti visa tai.“
„Neabejotinai labiausiai patinka maistas, – tęsė jis. – Nuėjus į kurį nors restoraną, žinai, jog gausi itin šviežio maisto. Kanadoje yra kiek priešingai, o be to ten ir užtrunka laiko, kol viskas būna paruošta. Bendrai mėgaujuosi lietuviška kultūra, girdėdamas lietuvių kalbą, ir pati aplinka man yra ypatinga.“
Brazdeikio seneliai gyvena Klaipėdoje ir Jonavoje. „Žalgiris“ pastarajame mieste lankėsi gruodžio 5-ąją dieną, kai LKL rungtynėse su vietos „CBet“ laimėjo 80:75. Artimieji turėjo ilgai lauktą progą pamatyti anūką žaidžiantį.
„Buvo gražu, kad turėjo galimybę pamatyti mane žaidžiantį tame mieste, – kalbėjo Brazdeikis. – Seneliai keliauja ne per daugiausiai, todėl itin smagu, jog gyvai stebėjo rungtynes. Vertinu paprasčiausią laiką kartu su artimaisiais susėdant prie stalo ir besikalbant apie elementariausius dalykus, ypatingai su seneliais.
Pasiilgsti to, nes mus skyrė laiko skirtumas, didelis atstumas, kurį nėra lengva įveikti. Galimybė matyti artimuosius besišypsančius yra nepaprasta.“
Ignas tikina beveik viską suprantantis lietuviškai, tačiau pats kalbėdamas lietuvių kalba dar jaučiasi neužtikrintai, todėl su aplinkiniais renkasi bendrauti angliškai.
Brazdeikis atranda ne tik gimtąjį kraštą, bet ir karjeroje taikosi prie naujo krepšinio Senajame žemyne. Solidžiai debiutavęs krepšininkas spalį per penkerias rungtynes Eurolygoje vidutiniškai žaidė po 23 minutes ir rinko po 11,8 taško, 4,2 atkovoto kamuolio ir 2,2 rezultatyvaus perdavimo.
Per du mėnesius rodikliai krito, o gruodį žaidėjas per tris mačus fiksuoja tik 6,7 taško, 1 atkovoto kamuolio ir 0 naudingumo balų rodiklius per 18 žaidimo minučių. Bendras jo pataikymas iš toli siekia vos 15,2 proc. (5 iš 33). LKL pirmenybėse procentas – solidesnis: 33,3 proc. (17 iš 51).
Liga buvo išmušusi krepšininką iš ritmo, tačiau dabar žaidėjas bando vėl įsibėgėti. Tinklalapis BasketNews kalbėjosi su Brazdeikiu apie adaptaciją „Žalgiryje“, Eurolygos specifiką, atsiribojimą nuo triukšmo žiniasklaidoje ir savo potencialą.
– Kaip įvertintumėte savo progresą krepšinio aikštelėje? – tinklalapis BasketNews paklausė Brazdeikio.
– Labai daug mokausi apie krepšinį, kuris yra kitoks nei JAV ar Kanadoje. Vyrauja kur kas daugiau taktinių sprendimų. Mėginu rasti savo pozicijas aikštelėje. Visada laukiu rungtynių, sulig kuriomis siekiu eiti į priekį.
– Eurolyga jums asmeniškai yra naujas potyris. Kada buvo momentas, kai pajautėte, kokia yra šio turnyro specifika?
– Iškart žinojau, kad tikrai nebus lengva. Buvau nemažai prieš tai girdėjęs apie tai. Eurolyga yra kitokia dėl trumpesnės rungtynių trukmės. Nėra taip, kad rungtynės yra itin trumpos, tačiau jose kiekviena ataka turi didžiulę svarbą, o tai reikalauja ypač rimto požiūrio. Ir man tai patinka. Gynyba yra ypač koncentruota, paruoštos analizės – labai detalios. Galima sakyti, jog panašiai ir tikėjausi.
– Kokie yra pagrindiniai dalykai, ties kuriais jaučiate, jog stringate?
– Tikriausiai vertinant gynybines užduotis, taip pat situacijų skaityme ir taisyklių įsisavinime, kas Europos krepšinyje jau būna daroma automatiškai iš pajautimo. Puolime svarbu atsirinkti savo pozicijas ir rasti savo vietą.
– „Žalgiris“ su žymiai kuklesniu biudžetu šį sezoną pasiekė pergales ir prieš tokius grandus kaip „Barcelona“ ar Madrido „Real“, kuriuose gausu krepšinio žvaigždžių. Ar pačiam jau pavyko suprasti, kiek daug reiškia tokios pergalės ir koks yra nelengvas mažesniais finansais disponuojančių komandų kelias?
– Žinoma, mums tai buvo skambios pergalės. Bendrai talento lygis Europoje – itin didelis, o didesnius biudžetus turinčiuose klubuose žaidžia būrys gerų žaidėjų, sudėtys yra gilios. Pamačiau, jog Europos krepšinyje gali nutikti visko, kadangi, kaip ir sakiau, veiksmas vyksta 40 minučių ir kiekviena ataka puolime ar sėkmingas epizodas gynyboje yra didžiulės svarbos.
Jeigu pavyksta įsijungti tik į veiksmą aikštelėje ir išlaikyti koncentraciją ties dalykais, kuriuos reikia išpildyti, tuomet bus galimybių išlikti kovoje. Sakyčiau, kad šį sezoną mes beveik visose rungtynėse išlikome kovoje. Kai net ir pralaimėjome, buvome tikrai arti varžovų, išskyrus kelis atvejus. Nereikia mėtytis ir galvoti, pas ką biudžetas mažesnis ar didesnis. Turime koncentruotis į save.
– Lietuvos sirgalių atsidavimą krepšiniui galėjote pajausti dar Europos čempionate, o dabar namuose žaidžiate prie 15 tūkst. publikos. Kokį įspūdį buvote susidaręs apie lietuvių palaikymą, kai prieš tai viską stebėjote būdamas labai toli, ir koks jausmas yra patirti tai?
– Jų energija – tiesiog beprotiška. Mano manymu, Lietuva turi turbūt geriausius sirgalius Europoje. Bet taip yra ne tik Lietuvoje. Kitose šalyse fanai taip pat yra fantastiški, jie sukuria puikią atmosfera. Žmonės trykšta didžiule aistra krepšiniui. Sirgaliai Lietuvoje mane priėmė šiltai. Malonu pasimatyti su jais mieste, kai atpažįsta ir prieina.
– Ar klausotės lietuviškų krepšinio tinklalaidžių? Ar bandote įsigilinti, kokios kalbos ir diskusijos verda žiniasklaidoje?
– Nemeluosiu, Lietuvoje nesu klausęs jokios tinklalaidės. Nesikoncentruoju, kas dedasi žiniasklaidoje. Žinote, žiniasklaida gali kalbėti, ką tik nori. Jie nežino situacijų, su kuo krepšininkai susiduria ar ką jiems tenka patirti. Esu nusprendęs vengti tų kalbų ir neįtraukti savęs į visa tai.
– Kaip susiformuoja toks požiūris? Galbūt turėjote nemalonios patirties?
– Ne, tiesiog suprantu bendrą vaizdą. Kai išgyveni kalnelius – sekasi ar nesiseka, žmonės visuomet kalba apie tai. Pats visuomet psichologiškai stengiuosi išlaikyti tą pačią liniją, viską pasilikdamas sau ir savame rate.
– Koks yra kelias siekiant atsispirti nuo blogų atkarpų?
– Tiesiog užsidaryti sporto salėje. Dirbti ties tais dalykais, kurie nesiseka. Analizuoti savo klaidas per įrašus. Būti savų žmonių rate, kurie nori, jog man pasisektų.
– Pataikymas iš toli šį sezoną yra ženkliai pakritęs – Eurolygoje vos 15,2 proc. (5 iš 33). Kaip bandote išlaikyti pasitikėjimą savo metimu?
– Dirbti dar daugiau ir išlikti susikaupusiam ties savo darbu. Žinau, kokios yra mano galimybės. Krepšinį žaidžiu labai ilgai, o savo metimu pasiklioviau visą savo gyvenimą. Matau savo įdedamą darbą treniruotėse, improvizuotuose pasižaidimuose tarpusavyje, ir tie metimai sukrenta. Tiesiog laiko klausimas, kada sukris ir rungtynėse. Savimi pasitikiu ir toliau. Varžovai koncentruotai skautina kiekvieną žaidėją, o aš mėginu pasinaudoti tuo, ką man suteikia jų gynyba.
– Kalbant apie jūsų žaidimo potencialą, ar jaučiate, jog galbūt Eurolygoje galite atsiskleisti labiau nei NBA?
– Aišku, situacija yra visiškai kitokia. Gera, kad turiu konkretų vaidmenį ir nuolat žaidžiu. Bandau prisitaikyti prie to. Kol kas sužaidžiau tik 13 rungtynių ir vis dar semiuosi pamokų iš patirties Europos krepšinyje. Tačiau sakyčiau, jog save galiu atrasti tiek Eurolygoje, tiek NBA.
„BasketNews.lt podkastas“:
Prenumeruokite BasketNews ir gaukite išskirtinį turinį.
