Kauno „Žalgirio“ jaunimo sistemai priklausantis 17-metis Justas Stonkus vasarą buvo rezultatyviausiu Lietuvos U17 rinktinės žaidėjas, kurią nuvedė iki pasaulio čempionato ketvirtosios vietos. Sausį krepšininkas buvo išrinktas į Eurolygos jaunimo atrankos turnyro simbolinį penketą.
Kauno „Žalgirio“ jaunimo komanda antrus metus iš eilės pasiekė Eurolygos jaunimo atrankos turnyro finalą, tačiau taip pat antrus metus paeiliui jame nusileido Madrido „Real“ jauniesiems krepšininkams.
Praėjusį sezoną žalgiriečius į priekį vedė Lietuvos krepšinio fanams puikiai pažįstami Motiejus Krivas ir Paulius Murauskas. Šis duetas jaunimo turnyre nebegalėjo žaisti dėl amžiaus apribojimų (galėjo rungtyniauti tik 2005 metais ir vėliau gimę krepšininkai), todėl „Žalgirio“ dublerių vyr. treneriui Vytautui Pliaugai teko ieškoti naujo lyderio.
Šį vaidmenį į savo rankas paėmė pirmus metus „Žalgirio“ sistemoje žaidžiantis plungiškis Justas Stonkus. 17-metis vaikinas Miunchene vykusiame Eurolygos jaunimo atrankos turnyre fiksavo 17,3 taško, 2,8 atkovoto kamuolio, 1,3 rezultatyvaus perdavimo bei 13,3 naudingumo balo vidurkius.
Puikus gynėjo žaidimas pro akis nepraslydo. Plungiškis buvo išrinktas į simbolinį turnyro penketuką.
Kalbant su „Žalgirio“ sistemos nariais, ne vienas išskyrė jaunojo plungiškio charakterį ir naglumą. 192 cm ūgio krepšininkas žaidžia atakuojančio gynėjo pozicijoje bei turi galingą prasiveržimą ir didžiulį judesių arsenalą. Savo plastiško kūno dėka krepšininkas geba puikiai užbaigti metimus po kontakto bei yra gerai nušlifavęs floaterį ir eurostepo judesį.
Visgi plungiškiui norint tapti elitiniu gynėju reikia smarkiai dirbti ties metimu. Eurolygos jaunimo atrankos turnyre Stonkus pataikė 8 tritaškius iš 24 (33 proc.), „7bet-NKL“ pirmenybėse – 1 iš 14 (7 proc.). Taip pat reikia gerinti ir situacijų skaitymą, Stonkus neretai pasirenka prastus perdavimus ir metimus.
Gynėjo agresyvumą veržiantis link krepšio pagrindžia ir statistika. Stonkus buvo daugiausiai pražangų turnyre išprovokuojantis krepšininkas (vid. po 7). Pagal pelnomus taškus 192 cm ūgio krepšininkas buvo penktas.
Praėjusią vasarą žalgirietis atstovavo Lietuvos U17 rinktinei, kurioje taip pat buvo vienas iš lyderių. Stonkus Ispanijoje vykusiame čempionate fiksavo 12,9 taško vidurkį bei buvo rezultatyviausias rinktinės žaidėjas. 17-metis be pralaimėjimų vedė lietuvius iki pat planetos pirmenybių pusfinalio, tačiau jame lietuviai nusileido JAV krepšininkams (62:89), o mažajame finale krito prieš prancūzus (58:66).
Tinklalapio BasketNews sukurtame perspektyviausių 2005 metais gimusių krepšininkų sąraše Stonkus atsidūrė viršūnėje. Visgi pats plungiškis nesureikšmina savo pasiekimų būdamas 17-os ir išlieka kukliu.
„Sunku pasakyti, nesureikšminu savo pasiekimų, esu dar labai jaunas, tiesiog esu vaikinas iš mažo miestelio, kuris myli krepšinį ir siekia savo svajonės tapti krepšininku. Aikštelėje visada atiduodu visą save, stengiuosi ir kovoju iš visų jėgų“, – taip save apibūdina Stonkus.
17-metis šiuo metu tobulėja „Žalgirio“ sistemoje, Kaune Stonkui yra pirmieji metai, iki tol jis krepšinio paslapčių mokėsi Plungėje.
Didžiausią laiko dalį šį sezoną krepšininkas leidžia Regionų krepšinio lygos (RKL) A divizione, kur atstovaudamas „Žalgirio-3“ ekipai fiksuoja 14,8 taško, 2,2 atkovoto kamuolio, 2,5 rezultatyvaus perdavimo bei 11,4 naudingumo balo.
Savų šansų Stonkus sulaukia ir „7bet-NKL“ pirmenybėse. Su „Žalgirio-2“ marškinėliais jis šį sezoną ant parketo pasirodė 10 rungtynių, visgi ten jo vaidmuo yra epizodinis. Per vidutiniškai 8 minutes renkamas 1,8 taško.
Jaunasis „Žalgirio“ talentas bendraudamas su tinklalapiu BasketNews papasakojo apie patirtį Eurolygos jaunimo turnyre, sprendimą prisijungti prie „Žalgirio“ ir netikėtą sunkumą persikrausčius į Kauną.
– Justai, kokie įspūdžiai po Eurolygos jaunimo atrankos turnyro Miunchene?
– Dabar, šiek tiek nuslūgus emocijoms, viskas atrodo kitaip. Iš pradžių tikrai buvo liūdna, bet dabar viskas yra gerai. Įvykdėme savo minimalų tikslą pasiekti finalą. Bendrai vertinant, buvo labai gera ir naudinga patirtis.
– Iki finalo žygiavote užtikrintai, tačiau jame nusileidote Madrido „Real“ krepšininkams, ko pritrūko?
– Sunku pasakyti, ko pritrūko finale, kai kurie trenerio reikalaujami dalykai pavyko, kai kurie – ne. Neišskirčiau vieno dalyko, manau, kad lėmė smulkios detalės. „Real“ jaunimo komanda tą dieną buvo šiek tiek stipresnė.
– Kokios emocijos užsivilkti „Žalgirio“ marškinėlius ir atstovauti klubui žaidžiant prieš kitas Eurolygos komandas?
– Be galo geras jausmas, sunku net nupasakoti tas emocijas. Rungtyniavome arenoje, kurioje „Bayern“ žaidžia Eurolygos rungtynes, varžėmės prieš kitas Eurolygos jaunimo komandas, pasiekėme minimalius išsikeltus lūkesčius, jausmas tikrai nuostabus, iki tobulumo trūko tik pergalės finale.
– Turnyre susitikote su Vokietijos, Graikijos ir Ispanijos komandomis, taip pat su iš įvairių šalių talentų sudaryta ekipa. Ar jautėsi skirtumas tarp krepšinio stilių?
– Tikrai jautėsi, vienos komandos labiau rėmėsi fiziškumu, kitos – greičiu. Visos komandos naudoja skirtingas sistemas, kitaip ginasi. Kiekvienam mačui reikėjo atidžiai ruoštis ir prisitaikyti aikštelėje.
– Prieš kurią žaisti buvo sudėtingiausia?
– Sunkiausia buvo žaisti prieš mišrią talentų komandą, kurioje buvo žaidėjų tiek iš Balkanų šalių, tiek iš Vakarų Europos. Kitoms komandoms buvo galima pasiruošti, mus maždaug supažindindavo su varžovais. Ta mišri komanda jautėsi, kad neturi nušlifuotos sistemos, sunku tokiai pasiruošti. Visa komanda bėgo į priekį, žaidė ant emocijos, žaidėjai taip pat buvo surinkti tikrai talentingi.
– Buvai išrinktas į turnyro simbolinį penketą, koks jausmas?
– Tokie dalykai labai motyvuoja, tokių įvertinimų, kaip šis, sulauki tikrai ne kiekvieną dieną. Žinoma, ne kiekvieną dieną ir tokiame turnyre tenka dalyvauti, tad, kai atvažiuoji ir dar sulauki tokio įvertinimo, yra tikrai nuostabus ir motyvuojantis jausmas.
– Kaip manai, kas padėjo sėkmingai rungtyniauti ir sulaukti tokio pripažinimo?
– Visų pirma tai komanda, be jokios abejonės. Išskirčiau tiek komandos draugus, tiek trenerius, kurie manimi pasitikėjo, net buvo pora derinių, skirtų man. Tiesiog iš visų jėgų stengiausi daryti tai, ką moku geriausiai, kovojau ir gavosi taip, kaip gavosi.
– Išprovokuodavai daugiausiai pražangų visame turnyre. Esi iš Plungės, žemaičiai pasižymi stipriu charakteriu. Kaip manai, ar tai padėjo, ir ar tai yra viena iš tavo stiprybių?
– Sunku pasakyti, galbūt reikėtų klausti aplinkinių, jie geriau atsakytų. Tačiau manau, kad šiek tiek to yra, gal turiu tą įgimtą žemaitišką charakterį, kuris man padeda.
– Kokios naujos patirties įgijai šiame turnyre?
– Rungtyniauju RKL ir NKL pirmenybėse, ten, žaidžianti prieš vyrus, yra didesnis fiziškumas, tačiau Eurolygos jaunimo turnyre buvo daug didesni greičiai. Taip pat žaidėme prieš rimtas komandas, kurios turi savo skirtingas sistemas ir skirtingus žaidimo stilius. Kiekviename susitikime reikėdavo prisitaikyti prie varžovų komandos. Manau, kad įgijau daug naudingos patirties.
– Vasarą atstovavai Lietuvos jaunučių rinktinei, užėmėte ketvirtą vietą pasaulyje, kokios emocijos buvo po čempionato?
– Iš pradžių buvo didžiulis liūdesys, atrodė, kad galbūt atidavėme ne visas jėgas, iki pusfinalio buvome nepralaimėję, o likome be medalio. Bet praėjus keliems mėnesiams pradedi suprasti, kad 4 vieta pasaulyje yra labai geras pasiekimas. Įveikėme tokias komandas, kaip Ispanija, kuri tarp jaunimo turėjo įspūdingą vasarą. Iš pradžių liūdėjome, tačiau dabar suprantame, kad viskas yra daug geriau nei atrodė iš karto po čempionato.
– Kaip ir minėjai, įveikėte stiprias rinktines, tokias, kaip Ispanija. Kaip manai, koks yra lietuvių skiriamasis bruožas ir pranašumas aikštėje?
– Aš manyčiau, kad vienas didžiausių mūsų pranašumų yra charakteris ir noras įrodyti, kad esame krepšinio šalis. Žinoma, galima išskirti ir komandinį žaidimą.
– Ar „Žalgirio“ pasiūlymo sulaukei po čempionato, ar buvai susitaręs dar iki jo?
– Jau prieš čempionatą žinojau, kad mane nori matyti „Žalgirio“ jaunimo sistemoje, o aš taip pat buvau apsisprendęs, kad žaisiu būtent ten
– Ar sulaukus „Žalgirio“ pasiūlymo buvo sunku apsispręsti?
– Sprendimas visiškai nebuvo sunkus, buvo pasiūlymas ir iš „Ryto“ jaunimo sistemos, tačiau, kai tavęs nori „Žalgiris“, nėra jokių abejonių. Tai ne tik geriausia organizacija Lietuvoje, bet viena geriausių Europoje, visos sąlygos – puikios.
– Kaip sekasi persikėlimas iš Plungės į Kauną ir savarankiško gyvenimo pradžia?
– Adaptacija nebuvo sunki, viskas vyksta sklandžiai. Aišku, persikėliau į didesnį miestą, tad reikia priprasti prie jo. Nauji žmonės, nauja mokykla ir visa kita, tačiau viskas yra gerai. Gal didžiausias sunkumas buvo su kalba, visą laiką kalbėdavau žemaitiškai, o čia visi šneka aukštaitiškai, teko persiorientuoti, buvo keista, tačiau pavyko.
– Praėjusį sezoną rungtyniavai Plungėje, „Olimpo“ komandoje, tačiau daug šansų nesulaukei. Galima sakyti, kad dabar žaidi pirmą tikrą sezoną vyrų krepšinyje. Kaip sekasi tranzicija į vyrų krepšinį?
– Taip, praeitą sezoną rungtyniavau Plungėje, tačiau daug laiko ten nesulaukdavau, Plungėje kažkodėl jaunimas nėra taip integruojamas. Dabar žaidžiu su dviguba licencija RKL ir NKL čempionatuose, viskas yra neblogai. Žinoma, kartais kyla sunkumų dėl fiziškumo, bet manau, kad tai yra visiškai normalu, su laiku viskas bus tik geriau.
– Jau pusė sezono žaidi Kaune, ką jautiesi labiausiai pridėjęs savo žaidime nuo to laiko, kai persikėlei į „Žalgirio“ sistemą?
– Manau, kad sustiprinau kūną ir pradėjau geriau skaityti situacijas aikštelėje. „Žalgiryje“ tikrai yra skiriamas nemažas dėmesys kūnui, Plungėje to nebūdavo. Situacijų skaitymas taip pat smarkiai patobulėjo, nors kažko išskirtinio nedarome, tiesiog čia yra sistema ir daugiau taktikos, tad manau, kad tai tobulėja savaime.
– Ar turi idealą krepšinio aikštelėje?
– Turiu, net kelis. Labiausiai patinka Derrickas Rose‘as ir DeMaras DeRozanas. Stebiu juos ir žaviuosi nuo vaikystės.
– Kokios jų savybės tau imponuoja?
– Pas vieną patinka situacijų skaitymas, atletiškumas, sprogstamoji jėga ir gebėjimas įvertinti situacija bei nusimesti kamuolį jau būnant ore. Kitas žavi savo talentu puolime, vidutinio nuotolio metimais. Abu žaidėjai imponuoja skirtingomis savybėmis
– Kaip apskritai atsirado tavo meilė krepšiniui?
– Tikriausiai, kaip ir daugumos Lietuvoje. Tėvai nuvedė į treniruotę, o man ten labai patiko. Pradėjau lankyti, stengtis, domėtis ir žiūrėti krepšinį bei įsimylėjau šį sportą
– Moksleivių krepšinio lygoje visada buvai vienu iš lyderių. Kada supratai, kad turi talentą krepšinyje ir nori tapti krepšininku?
– Manau, kad tas lūžis įvyko U16 čempionate, Plungėje pasikeitė treneris, jis manimi patikėjo, pasilikdavo su manimi po treniruotės papildomai pasportuoti, dirbdavome papildomai ir rytais. Pradėjau rinkti gerą statistiką ir MKL čempionate, manau, kad tai ir buvo lūžis.
