Gytis Radzevičius teigia, kad į Jonavos „CBet“ nebegalima žiūrėti pro pirštus, nes jie įveikė stiprias komandas ir jų rezultatai kalba patys už save.
Gytis Radzevičius penktus metus paeiliui rungtyniauja Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), tačiau Vilniaus „Ryto“ puolėjas per šį laikotarpį negali prisiminti labiau intriguojančio čempionato nei šį sezoną.
„Rytas“ su 13 pergalių ir 4 laimėjimais pirmenybėse užima 2 vietą. Tiek pat pergalių turi ir Alytaus „Wolves“ bei Utenos „Uniclub Casino – Juventus“, o šiuo metu už ketvertuko ribos rikiuojasi tokios komandos kaip Panevėžio „7bet-Lietkabelis“, „Šiauliai“ ir Jonavos „CBet“.
Antrą ir šeštą vietas skiria vos 3 pergalės.
Vilniaus Rytas / Tvarkaraštis
Jonavos CBet
Vilniaus Rytas
Gargždų Gargždai„Šiais metais viskas nenuspėjama. Kiekvienos rungtynės kažką lemia ir tada atsiranda papildomo azarto“, – bendraudamas su BasketNews kalbėjo Radzevičius.
Vieną geriausių karjeros sezonų žaidžiantis 27-erių vilnietis šiais metais LKL vidutiniškai renka po 11,3 taško, 6,7 atkovoto kamuolio ir 14,4 naudingumo balo. Puolėjas „Ryte“ žaidžia trečiąjį sezoną, o šie skaičiai yra geriausi per šį laikotarpį.
Tuo metu FIBA Čempionų lygoje jo vidurkiai siekia 7,1 taško, 7 atkovotus kamuolius bei 9,6 naudingumo balo.
„Aišku, galbūt norėtųsi didesnio vaidmens puolime, bet komandiniai tikslai yra svarbiausi. Tiesiog darau tai, ko iš manęs prašo treneriai“, – interviu sakė Radzevičius.
Radzevičius tinklalapiui BasketNews papasakojo apie įtemptą sezono atkarpą, kokią įtaką padarė trenerių kontraktų pratęsimas sezono viduryje, savo vaidmenį komandoje, nenuspėjamą LKL sezoną, KMT būsimą varžovą ir vaiko gimimą.
– FIBA Čempionų lygos „Top 16“ etape atsidarėte pirmąja pergale prieš Stambulo „Bahcesehir Koleji“. Dabar jau praėjus šiek tiek laiko ir atslūgus emocijoms, kaip įvertintumėte komandos praėjusį pasirodymą?
– Padarėme tai, ką turėjome padaryti. FIBA Čempionų lygoje yra toks formatas, kai turime pasiimti visas namų rungtynes. Stambulo komanda – tikrai stipri ir turinti gerų žaidėjų bei didelį biudžetą. Jie galbūt nerodo gero žaidimo, o mes prie savo žiūrovų ant geros bangos tą išnaudojome. Aišku, tas septynių taškų pranašumas nėra daug, norėjosi daugiau, bet pergalė vis tiek yra pergalė.
– Tose rungtynėse Marcusas Fosteris įmetė 30 taškų. Ar Vilniaus komandos puolimas nėra per daug priklausomas nuo šio legionieriaus?
– Marcusas dėl to ir yra komandoje, kad puolimą laikytų ant savęs. Mūsų žaidimas yra sustatytas ant jo – toks trenerio planas, o mes darome tai, kas komandai geriau. Kamuolys pas jį rankose, o mes stengiamės kažkur kitur atidirbti. Toks yra planas, todėl jo ir laikomės.
– Dabartinė komandos situacija atrodo gerai, tačiau prieš kelias savaites turėjote gelbėtis FIBA Čempionų lygoje ir KMT turnyre. Kiek pats asmeniškai išgyvenote dėl to laikotarpio?
– Buvo sunki situacija, bet dar nebuvome nieko pralaimėję, todėl nebuvo, dėl ko jaudintis. Žinojome, kad turėsime kelias svarbias rungtynes. Gal kažkiek buvo nerimo, bet tas tikrai neslėgė, nes niekas nebuvo prarasta, tuo labiau, kad dvejos rungtynės vyko namie. Buvome abejų rungtynių favoritai, todėl viskas priklausė nuo mūsų. Turėjome į aikštę išeiti susikaupę 100 proc. ir atidirbti savo darbą.
– Ar tuo metu kažkiek komandoje pasikeitė emocinis fonas, kai Giedrius Žibėnas ir asistentai Georgios Dedas bei Gustas Maskoliūnas pratęsė kontraktą su Vilniaus komanda dar vieneriems metams?
– Kiekvienas žaidėjas sureagavo asmeniškai. Kai kuriems žaidėjams tikriausiai tapo ramiau, kad trenerių štabas liks nepasikeitęs, nebuvo pokyčių ir galima buvo žaisti ramiau. Man asmeniškai gal buvo ramiau, kai sužinojau, kad treneriai liks. Tiesiog paprasčiau koncentruotis.
– Tarpsezonyje iš komandos išvykus Arnui Butkevičiui, ar jaučiatės, kad jūsų vaidmuo komandoje padidėjo?
– Atrodo, kad mes esame tos pačios pozicijos žaidėjai, bet pats neseniai pažiūrėjau, kad tas vaidmuo ir minučių kiekis išliko panašus. Praėjusiais metais mes dažniausiai žaisdavome kartu, nes Arnas 90 proc. rungtyniavo ketvirtoje pozicijoje, o aš – trečioje. Aišku, galbūt norėtųsi didesnio vaidmens puolime, bet komandiniai tikslai yra svarbiausi. Tiesiog darau tai, ko iš manęs prašo treneriai.
– Galbūt šį sezoną pačiam tenka dažniau pasislinkti į ketvirtąją poziciją?
– Ne. Aišku, būna išimčių. Aš dažniausiai žaidžiu trečioje pozicijoje ir nesimėtau. Kartais rungtynių tempas padiktuoja, kad pasislenku į antrąją poziciją, bet ketvirtoje žaidžiu labai trumpomis atkarpomis. Treneriai mane žino ir aš juos žinau, todėl papildomų dalykų nedarau, kurių nebuvo praeitais metais.
– Ar jus nustebino toks Arno Butkevičiaus sugrįžimas į Eurolygą?
– Nenustebino, vis tiek Arnas – gero lygio žaidėjas. Galbūt puolime didelio vaidmens neturi, bet gynyboje jis visais laikais būdavo geras. Tuo labiau, kad nuėjo pas pažįstamą trenerį, su kuriuo dirbo nuo jaunimo laikų ir Klaipėdos „Neptūne“. Treneris žino, kaip jį išnaudoti ir pastato jį į tinkamą vietą. Jis savo vaidmenyje atsiskleidė tikrai gerai.
– Grįžtant prie šio sezono „Ryto“, komanda yra tarp geriausiai dėl kamuolių puolime kovojančių komandų tiek Čempionų lygoje, tiek LKL. Kodėl šiais metais jums taip gerai sekasi su šiuo žaidimo elementu?
– Manau, kad komandoje yra surinkti tokie žaidėjai, kurie gerai kovoja dėl kamuolių. Nėra taip, kad treneriai labai akcentuotų tai, bet mes iš savęs lipame ant kamuolio. Tiek aš, tiek ketvirtos ir penktos pozicijos žaidėjai. Tuo labiau, kad žaidžiame dideliu penketu, o tai yra mūsų pranašumas. Paprasčiausiai gerai užsiimame pozicijas ir lengviau susikuriame ataką. Atkovoti kamuoliai – mūsų komandos vizitinė kortelė. Manau, kad tai – mūsų stiprybė.
– Ką komandai duoda dviejų vidurio puolėjų penketas su Martynu Echodu ir Evaldu Kairiu, kurį atkarpomis galima išvysti aikštėje?
– Duoda ūgio po krepšiu ir kartais tampa sunkiau gintis varžovams. Šiais laikais ketvirti numeriai nėra tokie išreikšti – jie turi daugiau greičio išsimesti metimą. Jie duoda mums jėgos ir taškų iš po krepšio bei padeda laimėti lentą. Aišku, tai kartais nebūna naudinga gynybai, bet pastoviai su jais nežaidžiame, o treneriai randa aukso viduriuką. Abu šie dideli žmonės duoda mums apčiuopiamą naudą.
– Jus keičiantis Lukas Uleckas dabar patyrė traumą, bet šį sezoną jis taip pat gauna daugiau minučių aikštėje. Kaip manote, kiek jam pavyko dėti žingsnį į priekį šiame sezone ir ko jam dar trūksta?
– Sunku pasakyti. Minučių Lukas gauna, bet kartais gal neišnaudoja savo šansų. Kaip ir kiekvienam jaunam žaidėjui, jam reikia treniruotėse įdėti daug darbo. Gali išeiti į aikštę 15 minučių ir neišsimesti savo metimų, bet tada tiesiog dirbi gynyboje, stengiesi kovoti dėl kiekvieno kamuolio ir statistika ateis savaime.
– Tai jau penktasis jūsų sezonas paeiliui LKL. Ar atsimenate per visus šiuos metus lygesnį LKL čempionatą, kai tiek daug komandų turėjo apylygį pergalių ir pralaimėjimų balansą?
– Turbūt, kad ne. Sakyčiau, kad per tą laiką, kurį žaidžiu LKL, tai šis sezonas yra stipriausias. Kadangi prisijungė ambicinga Alytaus „Wolves“ komanda ir „Gargždai“, tad varžosi dvylika klubų. Šiais metais viskas nenuspėjama. Kelios rungtynės gali tave per 3-4 pozicijas pakelti arba nuleisti. Labai nenuspėjama, bet tai yra naudinga tiek lygai, tiek mums, žaidėjams, tiek žiūrovams. Tokia intriga priverčia suprasti, kad kiekvienos rungtynės kažką lemia ir tada atsiranda papildomo azarto.
– Ar galima būtų sakyti, kad tai yra metai, per kuriuos yra daugiausiai pretendentų patekti į LKL finalą?
– Be abejo. Prisidėjo viena stipri komanda, todėl dabar daugiau komandų orientuojasi patekti į finalą. Vidutinės komandos taip pat pasistiprino tikrai neblogai. Pavasarį per atkrintamąsias tikrai bus ką veikti. Šie metai bus įdomūs ir gali pateikti staigmenų.
– KMT finalo ketverte susitiksite su Jonavos „CBet“. Ar reiktų prisibijoti Virginijaus Šeškaus treniruojamos komandos, kuri jus buvo įveikusi vieną sykį?
– Laukia pavojingas varžovas. Jie tikrai tą įrodė savo žaidimu, kai įveikė „Žalgirį“ ir vilkus. Jų rezultatai kalba patys už save. Jie – pavojingi, todėl norėjosi atsirevanšuoti po pirmųjų namų rungtynių, kai pralaimėjome prieš juos. Galbūt tada kažkiek neįvertinome jų. Užteks žiūrėti į juos pro pirštus, nes jie įveikė tikrai stiprias komandas ir rezultatai kalba patys už save.
Visais laikais Šeškaus komandos buvo išskirtinės ir neparankios, nes daug keičiasi ginamaisiais ir žaidžia specifinį žaidimą, gal net ne tipinį. Nesame įpratę prie jų įkirtimo ir panašių dalykų. Jie yra visiems neparankūs ir prieš juos reikia rimtai ruošti skautingą.
– Pabaigai, visai neseniai su žmona susilaukėte dukrelės. Kiek pasikeitė jūsų gyvenimas nuo šio momento?
– Labai pasikeitė. Gyvenime atsirado daug džiaugsmo ir meilės. Turbūt geriausias jausmas, kai gimsta vaikas. Nežinau net su kuo palyginti. Tai į gyvenimą įnešė atsakingumo, nes savo vaiku turi pasirūpinti. Aišku, ir buitis pasikeitė. Viskas dabar daugiau sukasi aplink vaiką ir šeimą.
