Rimantas Grigas pakomentavo, jog erdvę veržtis įgavusi Kamilė Nacickaitė sutriko savo iniciatyva paskutinėje atakoje ir teisėjai fiksavo žingsnius. Treneris tikino, kad rinktinė stokoja pataikyti iš toli galinčių žaidėjų. Grigas ir federacija turi susitarimą ilgalaikiam bendradarbiavimui.
Rimantas Grigas liejo apmaudą dėl Lietuvos moterų rinktinės paleisto dar vieno šanso kabintis į Europos čempionatą. Lietuvės sekmadienį Rygoje pralaimėjo žūtbūtinę akistatą su Ukraina ir buvo eliminuotos iš kovos dėl pagrindinio turnyro.
Moterų rinktinė praleis ketvirtą Europos čempionatą paeiliui. Paskutinį sykį dalyvauta 2015 metais, kada Senojo žemyno elite buvo užimta aštuntoji vieta.
„Turėjome šansą, paprasčiausiai neišnaudojome jo. Gaila, – po mačo Rygoje atsiduso Grigas. – Gal pradžioje jos kiek perdegė. Merginos labai norėjo ir tikėjo. Ruošėmės, atrodo, bandėme nuteikti ir psichologiškai, bet vis tiek yra jaudulys. Iš kai kurių žaidėjų labai jautėsi jaudulys ir pradžioje, ir aikštelėje. Praktiškai visos jaudinosi labai stipriai.
Paskui apsiraminome po keitimų ir pradėjome žaisti savo žaidimą. Žaidėme gana neblogai ir pirmavome kažkiek. Bet vis tiek nepavykdavo kai kurios atakos, kai kurie deriniai. Labai mažai dirbome tam dalykui. Kada yra stresinės situacijos, derinį reikia labiau įžaisti, kad suprastų. Kartais klausiamai sukinėjo galvas „kur čia, kaip čia?“
Permainingų rungtynių pabaigoje Lietuva turėjo progą rengti paskutinę ataką, atsiliekant 65:67. Iniciatyvos ėmėsi komandos lyderė Kamilė Nacickaitė, kuri atliko prasiveržimą ir įmetė iš po krepšio.
Išpuolio atomazgą palydėjo teisėjo švilpukas ir komanda vienu metu sureagavo, jog fiksuota pražanga prieš lietuvę. Tačiau arbitras parodė žingsnių gestą, laikrodžiui sustojus ties 17,3 sekundės.
„Galvoju, jog Kamilė susimėtė, nes turėjo daug pasirinkimų, – paskutinę ataką komentavo Grigas. – Kai susimėtė, buvo tie žingsniai. Nesigilinsime, buvo ar nebuvo, čia jau kitas dalykas. Gavome žingsnius ir viskas.
Kamilė – metikė, priėjo prie tritaškio linijos, nieko nėra ir galėjo puikiai išsimesti tritaškį. Bet pasirinkimas buvo eiti iki tikro metimo. Įėjo į vidų ieškodama, kam permesti kamuolį. Kai Kamilė pamatė, jog pasislinko Alina Iagupova, kuri yra aukšta, tada ir buvo tas peršokimas, ką teisėjai traktavo kaip žingsnius. Mums tai praktiškai nukirto šansus.“
Teisėjo švilpuką rinktinės suolas ir susirinkusieji arenoje pasitiko audringa reakcija.
„Suprantu tą peršokimą, žingsniai gal buvo, negaliu pasakyti dabar ant karštųjų, – tęsė Grigas. – Žiūriu iš savo pusės ir situaciją noriu traukti prie savęs. Mes vis tiek žiūrėsime ir analizuosime, tada geriau matysime situaciją. Dabar negaliu pasakyti buvo ar nebuvo žingsniai.“
Laura Juškaitė antrojo kėlinio pabaigoje patyrė raktikaulio traumą ir su varžove susitrenkė galvomis. Krepšininkė buvo išvežta į ligoninę.
– Per pirmąjį kėlinį komanda suklydo 11 kartų, iš viso – 30. Komandą slėgė rungtynių svarba ar kas atsitiko?
– Gali būti ir tas. Atrodo, ir nuteikėme psichologiškai, ir pakalbėjome, ir pajuokavome, kad nuimtume nervinį jausmą. Merginos vis tiek žinojo rungtynių reikšmę, daug metų nepatekta į Europos čempionatą. Atrodė, jog jaudulys persidavė pirmosiomis minutėmis. Jautėsi, nes ir kamuolio nepagavo. Kamuolys rieda, reikia paimti, bet nepaimame, virstame. Labai jautėsi. Bandžiau keitimais raminti. Apsiramina ir vėl išeina į aikštę, tada jau žiūri kitaip.
– Antrajame kėlinyje buvote atitrūkę, bet nepavyko išlaikyti persvaros iki ilgosios pertraukos, o trečiajame ketvirtyje vėl duobelė, kada ukrainietės per kėlinį sumetė 5 tritaškius. Kodėl nepavyko užsikabinti už sėkmingos atkarpos?
– Pagrindinis dalykas buvo, kaip mes gynyboje kontroliavome jų kamuolį, kiek duodame aktyvumo į jų kamuolio valdymą. Jeigu mes tik tranzicijoje gynyboje nesuspėjame prispausti kamuolio, ukrainietės labai greitai pereina į puolimą ir jos visos yra metikės. Ar tai būtų trečios pozicijos žaidėja, ar tai ketvirtos, ar tai penktos. Jos visos meta, kuo mes negalime pasigirti. Mūsų snaiperiai – pirmos, antros ir trečios pozicijos žaidėjos. Iš ketvirtosios pozicijos krepšininkių niekaip negalėjome sulaukti metimų. Kaip ir rodė rezultatas, mes daugiausiai kišome kamuolį Gintarei Petronytei po krepšiu ir daugiausiai išsimesdavo gynėjos.
– Ketvirtajame kėlinyje net keturios krepšininkės žaidė be keitimų. Ar nebuvo minčių pasižvalgyti į ant suolo esančias žaidėjas?
– Gali pažiūrėti, bet Juškaitė jau buvo iškritusi, o Eglei Šventoraitei yra labai sunku. Ji yra grynai išryškinta vidurio puolėja, jai būtų problematiška prieš metikes. Šiame ture atsiprašau mūsų Eglutės, ji – labai gera žaidėja, bet ir Prancūzijos, ir Ukrainos rinktinėse nėra išryškintų vidurio puolėjų. Išnaudoti Eglę labai sunku, nes visos varžovės yra metančios. Matėte, jog pradžioje tik truputį pasaugojome po krepšiu, tada buvo atmetinėjamas kamuolys penktos pozicijos žaidėjai ir metama gana tiksliai.
Juškaitės praradimas... Pagrindinės rotacijos žmogus, iškrito starto penketo žaidėja. Mums buvo labai didelis nuostolis. Tada bandėme Justę Jocytę statyti į trečią poziciją. Keitėme žaidėjas ir atlikome nemažai keitimų. Žinote, pabaigoje negali mėtyti žaidėjų. Kiekvienos žaidėjos įėjimas į aikštę gali vėl būti klaida. Su ilgesniu žaidimu norisi duoti joms susižaisti. Kuo ilgiau žaidžia, tuo geriau susižaidžia. Gale jos pradeda geriau suprasti viena kitą.
– Kaip jūs vertinate savo patirtį rinktinėje ir tolimesnius darbus?
– Pas mane yra daug praktikos moterų krepšinyje. Su Baltarusijos rinktine dirbau beveik penkerius metus ir anksčiau teko dirbti kitur. Ta patirtis per pirmuosius turus buvo labai sunki, nes nepažinojau krepšininkių, o jos manęs. Galėjau tik kažkokiais momentais diegti savo filosofiją tiksliai nežinodamas jų galimybių, ką jos gali išpildyti. Antras turas ir dabar jau buvo geriau, nes pažįstu jas, jos pažįsta mūsų filosofiją puolime ir gynyboje.
Jeigu pavyktų įdiegti daugiau darbo, bendro supratimo, galima padaryti visai neblogą komandą. Kai kuriais momentais yra problema, jog nemeta mūsų ketvirtos pozicijos žaidėjos. Pas mus nėra agresijos iš tos pozicijos. Jos gali sužaisti po krepšiu, paimti kamuolį ir apsiginti, bet iš jų neturime agresijos. Čia tas yra baisiausia.
– Ar teko kalbėtis su federacija dėl tolimesnio darbo rinktinėje?
– Pas mane yra susitarimas. Nežinau, kaip federacija žiūrės, bet susitarimas yra. Atėjau į moterų krepšinį, jog keltume lygį. Nuėjau dirbti į Kauno „Aistes-LSMU“ vien dėl to, kad moterų krepšinyje būtų daugiau trenerių, kad galėtume užsukti moterų krepšinį. Esmė yra ta, kad moterų krepšinis nėra toks prastas, kaip mes kartais jį įvertiname.
„BasketNews.lt podkastas“:
Paremkite BasketNews ir naršykite be reklamų.
