Vilniaus „Rytas“ antrajame kėlinyje turėjo 15 taškų deficitą (40:55), tačiau per vargus sugebėjo sugrįžti į rungtynes bei išplėšti pergalę iš Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ nasrų (103:101). Nepaisant pergalės, Giedrius Žibenas pyko ant savo žaidėjų.

„Pasisekė. Toks būtų komentaras. Tiesiai šviesiai sakau, vaikštome ant labai plono ledo. Visur dvi sekundes vėlavome nuo pat pradžių. Matėsi, kad mus šiandien apstumdys. Rungtynių metu nieko nepakeitėme, mus stumdė iki pat galo, kas norėjo. Trūko atidumo, situacijų skaitymo.

Matau daug žaidėjų puolime, negaunančių kamuolio, bet nematau nė vieno pikto žaidėjo, kuris prasileidžia iš po krepšio. Fanai mums šiandien laimėjo rungtynes. Prie -15, jie nepaliko rungtynių ir mums jas laimėjo. Žaidėme namuose, todėl ir laimėjome. Aišku, negaliu neišskirti ir fakto, kad atsikovojome 17 kamuolių puolime. Tai kažkiek gelbėjo. Plonu ledu vaikštome, nuviliančios rungtynės“, – sakė Žibėnas.

– Kodėl žaidėjai buvo nusiteikę taip prastai?
– Negali būti jokių pasiteisinimų. Kiekvienas žaidėjas turi pasižiūrėti į veidrodį ir atsakyti į kažkokius klausimus. Visas rungtynes lošėme. Vienu metu rūbinėje pasakiau: „Nesupratau, ar esu Vilniuje, ar Las Vegase.“ Per daug rizikos ir daug varžovų norės mus nugalėti, jeigu taip žaisime. Esame susikoncentravę. 100 taškų metame jau eilę rungtynių. Tas nesikeičia. Turime keisti savo pastangas, atidumą, situacijų skaitymą gynyboje. Mes vienas už kitą nestovime gynyboje. Gal tos 9 dienos mums kažkiek padės persigrupuoti. 

– Kokios didžiausios problemos gynyboje?
– Kamuolio spaudimas, lanko saugojimas, baudos aikštelėje varžovai įmetė 18 iš 23 metimų. Tai viską pasako. Kas veržėsi, arba pražangą išprovokuodavo, arba užsibaigdavo. Mus apstumdė. Kažkiek tikrai gėda.

– Ar kai kurie žaidėjai tiesiog silpnai ginasi vienas prieš vieną?
– Mes eilėje rungtynių esame įrodę, kad galime lemiamais momentais gerai apsiginti bei dar labiau įtraukti mūsų žiūrovus, kas mums tikrai padeda. Turėjome tokių 12 rungtynių su pajėgiomis komandomis, kur per gynybą susikraudavome pranašumą. Eidavome ir nueidavome. Nežinau, galbūt tikėjimo trūksta gynybos sistema, gal kažkam ir tos pastangos trūksta, atidumo. Čia reiktų kiekvienam žaidėjui įlysti giliau į vidų.

– Vėl esate nepatenkintas komandos žaidimu. Ar tai lemia prastos treniruotės?
– Treniruotėse viskas gerai. Tiesiog žiūriu šiek tiek į priekį ir matau, kad su tokia gynyba bus sunku. 

– Šiandien žaidėte prieš trenerį, kuris jus pakvietė į „Rytą“. Kiek smagu buvo žaisti prieš savo mokytoją?
– Prisiminimai patys geriausi dirbant su Donaldu Lenkijoje, Taline. Iš „Ryto“ prisiminimai irgi geri. Aišku mums nesisekė pradžioje. Buvo daug visokių veiksnių. Nesvarbu, kas atsitiko. Išliekame kolegos, išliekame draugai. Niekas nesikeičia. Jis man yra mokytojas, toks ir bus. Jis vėl rodo su kuklesne komanda, jog gali kabintis į didesnes komandas. 

– Kokie pagrindiniai dalykai, kuriuos išmokote iš Kairio?
– Iš jo tėčio išmokau krepšinio pagrindų. Iš Donaldo išmokau visą treniruočių struktūrą, krūvius ir labai daug analizės, skautinimo paslapčių, detalių, įsigilinimo ir pasiruošimo rungtynėms.