Rekordinį taiklumą fiksavęs Sargiūnas: apie įžaidėjų lygą ir kitą stotelę

Martynas Žiūrys
BasketNews žurnalistas
2023-05-10 18:16

Igno Sargiūno atstovaujama Bairoito „Medi“ iškrito į žemesnę Vokietijos lygą, todėl jis ieškos naujos komandos.

Nuotr.: Moritz Jahn
Nuotr. Moritz Jahn

Kauno „Žalgirio“ sistemos auklėtinis Ignas Sargiūnas pirmą kartą profesionalo karjeroje krimto legionieriaus duoną. Po sunkių metų Prienuose, kai komanda per visą sezoną laimėjo vos tris kartus, 23-ejų kaunietis išvyko į Vokietiją.

Visgi atvykęs į Bairoito „Medi“ klubą jaunuolis išgyveno déjà vu – vėl paskutinė vieta lygoje – vos 6 pergalės per 34 turus, o sezono pabaigą nemaloniai aptemdė dar ir patirta čiurnos trauma.

Priešpaskutiniame savo žaistame mače su Viurcburgo „s.Oliver“ gynėjas iš Lietuvos užfiksavo asmeninius sezono rekordus, kai įmetė 27 taškus ir surinko 31 naudingumo balą, tačiau paskutinius 10 susitikimų praleido ant suolo dėl treniruotėje sužeistos kojos.

„Pralaimėti – nesmagu, visą laiką tu liūdėsi ir mąstysi, kaip ką pakeisti, kas kaltas, kas nekaltas. Kai esi pralaiminčioje komandoje, gali lengvai prie to priprasti, – bendraudamas su BasketNews teigė Sargiūnas. – Bet tai ir skiria gerus žaidėjus nuo geresnių.

Aš visada stengiuosi prisiminti, kad pralaimėjimas nėra normali būsena ir negalima susitaikyti su tuo. Reikia stengtis dirbti ir rasti kažkokių sprendimo būdų. Tai išmoko daug dalykų.“

Nuotr. Moritz Jahn

Reabilitaciją atliekantis krepšininkas nežaidžia nuo kovo 24 dienos.

Iki traumos Sargiūno sezono vidurkiai Vokietijoje per 21 minutę siekė 10,4 taško, 2,7 atkovoto kamuolio, 2 rezultatyvius perdavimus bei 10,1 naudingumo balo. Snaiperis šį sezoną iš toli fiksavo 40 proc. pataikymą.

Žinau, kad ir kiti žaidėjai taip pat apibūdintų. Tai pagrinde yra įžaidėjų lyga, – įspūdžiais iš Vokietijos dalinosi Sargiūnas. – Kiekviena komanda turi po amerikietį įžaidėją, kuris yra visiškas komandos variklis. Jie – organizatoriai ir pagrindiniai taškų rinkėjai. Nuo jų daug priklauso, kaip atrodys komanda.“

Lietuvį sezono pradžioje pasikvietęs Larso Masello debiutavo vyr. trenerio pareigose, bet vasario mėnesį buvo atleistas dėl prastų rezultatų.

13 metų paeiliui aukščiausiame lygyje besivaržiusi „Medi“ skęstantį sezoną bandė gelbėti vietoje pirmamečio trenerio pasikviesdami labiau patyrusį 57-erių strategą Mladeną Drijenčičių.

Galop ir jo patirties nepakako. Bairoito klubas pirmąkart istorijoje užėmė paskutinę vietą ir nuo kito sezono iškris į žemesnę lygą. Sargiūnas tvirtino, kad dėl šios priežasties jam teks ieškoti naujos karjeros stotelės.

„Supratau, kad galiu žaisti Vokietijoje, nesinori daryti žingsnelio atgal, – sakė kaunietis. – Vokietijos lyga man asmeniškai yra simpatiška, bet nėra taip, kad būčiau atviras vien tik jai ir uždaras kitoms lygoms.“

Nuotr. Moritz Jahn

Pokalbyje su BasketNews Sargiūnas papasakojo apie krepšinio patirtį Vokietijoje, užburtą pralaimėjimų ratą, reabilitaciją po traumos, įspūdingiausią Vokietijos klubą bei kitus lietuvius legionierius.

– Ignai, praėjusiame sezone „Medi“ komandoje žaidė Martynas Sajus. Ar teko su juo konsultuotis prieš atvykstant į Vokietiją?
– Taip, aš vasarą jam parašiau, jis gerai atsiliepė apie komandą. Smagu dėl to, nes buvo lengviau priimti sprendimą.

– Ar likai patenkintas pačiomis klubo sąlygomis?
– Pati komanda – tikrai profesionali, rūpinasi žaidėjais ir visu personalu. Tai – apskritai Vokietijos lygos vertybė. Viskas smagu čia buvo.

– Kaip tave palietė trenerių kaita sezono eigoje?
– Kai atvyko naujas treneris, tai viskas pasikeitė nuo krepšinio supratimo iki bendravimo. Buvo tokių pasikeitimų. O kas liečia krepšinio pusę, tai reikėjo iš naujo įrodyti ir užsitarnauti minutes. Šis treneris kiekvienam žaidėjui nemėgdavo suteikti stabilių minučių. Gal išskyrus 2-3 žaidėjus.

Kiek tu gausi minučių, nulemdavo paskutinių trijų dienų treniruočių pasirodymas. Nežinojai, ar be perstojo žaisi 35 minutes, ar pasirodysi 7. Buvo tos nežinios kiekvienam žaidėjui. Su tuo susitaikėme ir stengėmės gerai dirbti bei užsitarnauti tą laiką.

– Paskutines rungtynes Vokietijos lygoje žaidei tik kovo 24 dieną. Kaip patyrei traumą?
Tiesiog per treniruotę patyriau čiurnos traumą užšokęs ant kito žaidėjo kojos. Rimčiau pasukau, jau ruošiausi sugrįžti į paskutines 3-4 rungtynes, bet pasidarėme dar vieną magnetinį rezonansą ir gydytojai sakė, kad reikia palaukti iki sporto. Čiurna beveik kaip ir sugijus, bet dar reikia visiškai sugrįžti į visus judesius ir krepšinį.

Nuotr. Moritz Jahn

– Priešpaskutinėse savo rungtynėse surengei geriausią sezono pasirodymą. Ar nejautei apmaudo, kad po tokio mačo ilgai netrukus patyrei traumą?
– Tos rungtynės buvo ypač geros, gerai sužaidžiau jose. Tada sužaidžiau dar vienas rungtynes, kuriose pasirodžiau trumpiau, o po to per treniruotę gavau traumą. Buvau gerame ritme ir formoje, bet apmaudžiai patyriau tą traumelę. Aišku, tai – sporto dalis, yra kaip yra, reikia tiesiog nesinervinti. Išgysiu ir sugrįšiu į sportą.

– Kurioje pozicijoje teko daugiausiai žaisti „Medi“ komandoje?
– Daugiau žaidžiau antroje pozicijoje, bet esant tam tikroms aplinkybėms žaisdavau ir pirmoje. Pagal aplinkybes kartais žaisdavau net ir trečioje, kai vienu metu du mažiukus turėdavome aikštelėje. Bet tam reikia tinkamų aplinkybių, kai gynyboje nereikia ginti aukšto trečio numerio. Tokiu atveju žaidžiau kaip metikas. Tačiau man nėra skirtumo nuo pirmos iki trečios pozicijos. Mane išleidžia ir aš tiesiog stengiuosi dirbti.

– Kur šį sezoną jautiesi labiausiai patobulėjęs savo žaidime? Tritaškius metei rekordiniu 40 proc taiklumu.
– Pastoviai prižiūriu ir rūpinuosi metimu. Tai būdavo tų gerų rungtynių, kai daug susimesdavau, būdavo ir prastesnių, kai nepataikydavau. Bet apskritai gavosi visai neblogas procentas. Tam skyriau dėmesio ir vasarą, ir sezono metu. Smagu, kad tokie dalykai atsiperka.

– „Medi“ iškovojo vos 6 pergales per sezoną. Kas nulėmė tokį nesėkmingą komandinį rezultatą?
– Nemanau, kad yra vienas faktorius ar atsakymas. Tikriausiai, kaip ir laiminčiose komandose, taip ir pralaiminčiose visada viskas sudaroma iš visumos, iš skirtingų detalių, nuo kiekvieno žaidėjo iki trenerių. Nežinau, kokia yra tikra priežastis, bet galbūt ir patirties trūkumas, nes buvome viena jauniausių komandų su pirmamečiu treneriu.

Paskui pas mus atėjo vyresnis treneris su daugiau patirties bei žinių, bet ir taip nepavyko perlaužti sezono. Nors buvome arti, daug rungtynių galėjome perimti paskutiniais momentais. Arba varžovai perimdavo iš mūsų pranašumą. Tai galima nurašyti ant patirties stokos, bet ir tai nėra vienintelė priežastis. Labai sunku vertinti, nėra kažkokio vieno atsakymo.

Nuotr. Moritz Jahn

– Pats esi žaidęs ir Prienų klube, kur tų nesėkmių buvo labai daug, o dabar buvai su kita pralaiminčia „Medi“ komanda. Ar abi organizacijos skirtingai reagavo į pralaimėjimų serijas?
– Man taip susiklostė, kad jau du sezonai iš eilės yra tokie pralaimintys. Pats asmeniškai išmokau vertinti labiau pergales ir gerą žaidimą. Tokie sezonai užgrūdina. Kas liečia komandas, tai šiais metais visiems buvo sunku ir visi tą žinojo. Visi kartu liūdime ir švenčiame, jeigu laimime. Tačiau nebuvo jokių nei barnių, nei pykčių. Visi išlikome kartu, nors ir nesisekė. Tas žavinga.

– Kai esi pralaiminčioje komandoje, dažnai daugelis ieško kaltų aplinkui, o ne pasižiūri į save. Kaip suprantu, jūsų organizacijoje pykčių buvo išvengta?
– Taip, jokių didelių barnių nebuvo. Aišku, dažnai buvo mini žiežirbų ir panašiai. Aš stengiuosi į jas nelįsti. Tai būna tokie emociniai momentai, o kai emociškai bandai aiškinti dalykus, tai niekas nesigaus gerai. Tų rimtesnių barnių nebuvo tikrai, bet lengva paskęsti į tokius dalykus – būti paniurusiu ir kaltinti kitus vietoje to, kad atkreiptum dėmesį į save.

– Vokietijoje taip pat žaidžia Laurynas Beliauskas, Einaras Tubutis (Frankfurto „Skyliners“), Arūnas Mikalauskas (Krailsheimo „Merlins“), Arnas Velička, Mindaugas Sušinskas (Chemnico „Niners“). Ar tenka palaikyti ryšį su tautiečiais?
– Visada pabendraujame prieš ir po rungtynių. Pasiklausinėjame kaip kas – kokia situacija, žaidimas, gyvenimas. Tik taip sutapo, kad prieš Veličkos ir Sušinsko klubą nežaidžiau abu kartus, nes turėjau tą traumą. Gaila, norėjosi pažaisti prieš juos.

– Iš lietuvių komandų vienintelis Veličkos ir Sušinsko atstovaujamas klubas išėjo į atkrintamąsias kaip aštunta komanda. Ar tave tai nustebino?
– Jie labai gerai sužaidė paskutinę sezono dalį. Atrodė, kad jau nebus šansų, nes penkios komandos kovojo dėl aštuntos vietos, bet paskutiniame ture pateko į aštuntą poziciją. Smagu už juos.

Nuotr. FIBA

– Ar lietuviškoji Chemnico „Niners“ turi šansų atkrintamosiose prieš pirmą vietą užėmusią Bonos „Telekom Baskets“?
– Žaidžiau prieš juos pirmąsias rungtynes. Ji – viena gražiausiai man žaidžiančių komandų, kokią esu matęs gyvenime. Įspūdinga, kaip jie žaidžia ir kokie ten susirinkę atletai bei treneriai. Ten visi įvaldę trenerio sistemą.

– Gal gali išsiplėsti, kas tave žavi jų žaidime?
– Visų pirma, jų variklis – labai mažiukas įžaidėjas T.J. Shortas. Šis kairiarankis yra jų organizatorius ir aplink jį sukasi žaidimas. Jis realiai yra vienintelis įžaidėjas, kuris atlieka sudėtingesnius metimus arba daugiau improvizuoja. O aplink jį yra apstatyti aukšti atletai ir įgudę centrai. Atrodo, kad jie labai atidirbę savo gynybos sistemą. Prieš juos sunku įmesti taškus. Pažiūrėjau, kad daug komandų prieš juos nesugeba pelnyti daugiau nei 60 taškų. Ir jiems laimėti 30 taškų persvara atrodo normalu.

Jeigu žiūrėtum į jų žaidimą, galėtum pamatyti, kad kai jie būna puolime, nedaro daug driblingų. Vienas, du driblingai ir perdavimas. Taip jie susikuria sau metimą. O jeigu nesusikuria, visada turi T.J. Shortsą, kuris gali pats tai susikurti. Į juos labai gražu žiūrėti.

Nuotr. IMAGO/Eibner – Scanpix

– Ar laisvu laiku keliaudavai po Vokietiją?
– Pakeliaudavau, kai buvo FIBA langai. Kadangi turėjau traumelę, vėliau galėjau daugiau skirti laiko patyrinėti. Aišku, kai jau turėjau traumą ir važiuodavome į išvykas, tai eidavau su fizinio treneriu pasivaikščioti po miesto centrą. Čia – labai daug parkų ir žygiavimų trasų. Laisvu laiku esu keletą kartų prasiėjęs, gražūs vaizdai, gamta. Yra čia ką pamatyti tiek miestuose, tiek gamtoje.

– Ar dabar mėginsi sugrįžti ant parketo, ar skirsi laiką atostogoms?
– Diena po dienos ir savaitė po savaitės bandysiu sugrįžti visiškai į kontaktinį krepšinį. Aišku, stengsiuosi dabar neforsuoti, nes nėra kur. Įterpsiu vieną judesį, po to kitą judesį, vėliau bandysiu sugrįžti į kontaktinį krepšinį, tai neužims daug laiko. Šiek tiek dirbsiu – sportuosiu, bet ir paatostogausiu. Mėginsiu išlaikyti tą balansą.

– Norėtum sugrįžti į LKL ar labiau žavi legionieriaus kelias?
– Man smagu būti legionieriumi. Turiu tik vienerius metus patirties, bet noriu pakeliauti ir susipažinti su kitais žmonėmis, krepšinio stiliais, komandomis ir šalimis. Labai smagu praplėsti akiratį ir pažinti kitas kultūras. Su mielu noru toliau pabūčiau legionieriumi.



Komentarai:

Ši naujiena dar neturi komentarų. Būk pirmas, išreiškęs savo nuomonę!

Komentuoti

Vardas:      
  Prenumeruoti   Iš viso komentarų: 0

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.