Pastaraisiais metais krepšinio sezonas Lietuvoje, po Eurolygos finalo ketverto, asmeniškai man buvo sunkiai motyvuojantis žiūrėti į jį rimtai. LKL atkrintamųjų žiūrėjimas buvo tapęs savęs apgaudinėjimu – stebi, bet iš tikrųjų žymiai labiau lauki komandų tarpsezonio darbų. Bet šiemet jausmas viduje kitoks.
Taip, Eurolygos finalo ketvertas Kaune pareikalavo nemažai emocinių jėgų ir vis dar manau, kad tiek prieš žiūrovą, tiek prieš patį žaidėją teisingiausia nacionalinius čempionatus būtų baigti dar prieš Europos klubinio krepšinio kulminaciją. Bet šį kartą ne apie tai.
Su didele nostalgija atsimenu laikus, kai su seneliu prieš LKL finalus diskutuodavome apie „Žalgirio“ galimybes prieš „Lietuvos rytą“. Tai tas 2000-2010 m. laikotarpis, kai joks serijos rezultatas nebūtų stebinęs, o LKL finalas buvo šventas reikalas. Laikai pasikeitė.
Nuo 2010-2011 metų sezono Kauno „Žalgiris“ prieš Vilniaus „Rytą“ LKL finale žaidė 8 kartus. Visas šias serijas kauniečiai laimėjo, o bendras jų rezultatas yra 25-2. 25...2... Skaičius toks, kad paskutiniai keli „Žalgirio“ LKL titulai didelių emocijų nekėlė net ir ištikimiausiems kauniečių fanams. Bet šiemet abiejose stovyklose, pasitinkant finalą, vėl jaučiasi tikro derbio nuotaika.