Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA) populiari visame pasaulyje, čia sutelktas didelis žurnalistų bei sirgalių dėmesys, surinkti geriausi atletai. Šioje lygoje sukasi ir didžiausi pinigai. Tik ar visuomet investicijos į krepšininkus pasiteisina? Istorija rodo, kad ne.

Vieni didžiulius kontraktus užsidirba, nes būna išpopuliarinti žiniasklaidos, kiti nemažus sandorius sudaro po vienintelio sėkmingo sezono. Vis dėlto, ne visi krepšininkai tokius puikius rezultatus rodo, kai jų sąskaitas papildo milijonai. Svetainė „hoopsworld.com“ pateikia krepšininkus ir NBA ekipas, kurios sudarė nesėkmingiausius kontraktus lygos istorijoje.

5. Brianas Cardinalas, Memfio „Grizzlies“, 6 metų 37 milijonų JAV dolerių kontraktas. Memfio „Grizzlies“ ekipa siejo dideles viltis su Cardinalu, kuris turėjo neblogą sezoną „Golden State Warriors“ klube. 2003-2004 metų sezone aukštaūgis vidutiniškai pelnė 9,4 taško, atkovojo 4,2 atšokusio kamuolio bei atliko 1,4 rezultatyvaus perdavimo, o tai nepraslinko pro „Grizzlies“ vadovų akis. Pirmasis sezonas naujoje komandoje nebuvo prastas (vid. 9 tšk., 3,9 atk. kam., 2 rez. perd.), tačiau vėliau rodikliai ėmė prastėti, o iškeisti krepšininką buvo sunku, nes niekas nenorėjo prisiimti jo didžiulio kontrakto. Galų gale naująja Cardinalo karjeros stotele tapo Minesotos „Timberwolves“ ekipa, kurioje baigėsi jo milžiniškas kontraktas. 203 cm ūgio krepšininkas joje sužaidė 29 rungtynes ir iš viso pelnė tik 48 taškus (vid. 1,7 tšk. per rungtynes). Negalima sakyti, kad žaidėjas nepritapo tik Memfyje, nes jo rodikliai Detoito „Pistons“ (2000-2002 metais), Minesotoje bei Dalaso „Mavericks“ komandose taip pat buvo prasti. „Grizzlies“ vadovams koją pakišo tas nelemtas ir geriausias Cardinalo sezonas Oklende.

4. DeSagana Diopas, Dalaso „Mavericks“, 6 metų 32 mln. kontraktas. 2008 metais „Mavericks“ nusprendė antrą kartą į komandą pasikviesti iš Senegalo kilusį 213 cm ūgio vidurio puolėją Diopą. Nors afrikietis „Mavs“ ekipoje prieš tai praleido du sezonus, vidutiniškai pelnė 2,3 taško, sugriebė 5 atšokusius kamuolius ir blokavo 1,6 varžovų metimo, tačiau vargu, ar po panašaus pasirodymo Naujajame Džersyje (2006-2007 m.) jis buvo vertas 32 milijonų per šešerius metus. Grįžęs į Dalasą, Diopas nenustebino nei sirgalių, nei ekipos vadovų ir jau tą patį sezoną buvo išsiųstas į Šarlotės „Bobcats“ klubą. Kartais per dideli lūkesčiai bei vadovų viltys nueina veltui. Ką jau bekalbėti apie finansinius nuostolius.

3. Raefas LaFrentzas, Dalaso „Mavericks“, 7 metų 70 mln. kontraktas. Dar viena „Mavericks“ vadovų klaida. Nors taikliarankis aukštaūgis karjerą Denverio „Nuggets“ klube pradėjo neblogai, ten vidutiniškai per 4 sezonus rinko daugiau nei po 13 taškų bei atkovojo beveik po 8 kamuolius, tačiau Dalase jis pradėjo gesti. Pirmąjį sezoną jis žaidė vos 27 rungtynes, antrąjį – 69, tačiau, vargu, ar 10 mln. per metus buvo vertas žaidėjas, kuris pelnė kiek daugiau nei po 10 taškų ir atkovojo 6,1 atšokusio kamuolio. Po dvejų metų nesėkmingo bendradarbiavimo, „Mavs“ ir LaFrentzo keliai išsiskyrė. Globoti 211 cm ūgio „centrą“ prisiėmė Bostono „Celtics“ klubas ir be reikalo. Jau per pirmąjį sezoną amerikietis gavo sunkią traumą ir likusiai sezono daliai iškrito iš komandos. 10 mln. už 17 rungtynių. Po nesėkmingo debiuto legendinėje komandoje žaidėjas atsigavo, tačiau ir per likusius metus stebuklų nerodė.

2. Jimas McIlvaine‘as, Sietlo „SuperSonics“, 7 metų 35 mln. kontraktas. Galbūt šiandien 5 mln. per metus užmokestis jaunam, nepatyrusiam krepšininkui ir neskamba labai klaikiai, tačiau 1996 metais tai buvo didžiuliai pinigai. Žinant, jog geriausia jo statistika, rungtyniaujant Vašingtone, buvo 2,3 taško bei 2,9 sugriebto kamuolio per rungtynes, sunku įsivaizduoti, ką galvojo „Sonics“ vadovai, perimdami likusį 5 metų kontraktą? Sietlo klubo vadovams prireikė dvejų metų, kad šie suprastų, jog McIlvaine‘as tokių pinigų yra nevertas. Du sezonai „SuperSonics“ gretose, vidutiniškai 3,5 taško bei 3,7 atkovoto kamuolio statistika ir naujo klubo paieškos. Bet kaltinti „Sonics“ vadovų naivumu nevertėtų, nes likusius trejus metus 216 cm ūgio aukštaūgis praleido Naujajame Džersyje, o ten statistika buvo dar prastesnė. Sunku suprasti, ko tada tikėjosi šios komandos.

1. Jerome‘as Jamesas, Niujorko „Knicks“, 5 metų 30 mln. kontraktas. Prieš prisijungiant prie Isiah Thomaso vadovaujamos „Knicks“ komandos, Jamesas, vilkėdamas Sakramento „Kings“ bei „Sonics“ apranga, rinkdavo 4,9 taško ir po krepšiais atkovodavo 3,5 atšokusio kamuolio. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo absurdiška investicija. Jamesas gaudavo 6 mln. per sezoną už nieko neveikimą. 2005-2006 metais prie komandos prisijungęs žaidėjas pirmąjį sezoną sužaidė vos ketverias rungtynes, per jas vidutiniškai pelnė 1,2 taško ir sugriebė 2,2 atšokusio kamuolio. Vėliau krepšininkas taip pat nerodė stebuklų ir vargu, ar buvo vertas NBA minimalaus atlyginimo. 2006-2007 m. vidurio puolėjas sužaidė 41 mačą, o 2007-2009 metais – iš viso, ketverias. Tai viena iš keisčiausių ir blogiausių investicijų NBA istorijoje.

Tokių neprotingų, nepasvertų ir pervertintų kontraktų buvo ir daugiau, sunku visus išskirti. Pristatome ir kitus, naudos nedavusius NBA komandų bei krepšininkų kontraktus:

Austinas Croshere‘as, Indianos „Pacers“, 7 metai 51 mln. Vienas sėkmingas sezonas Indianos „Pacers“ klubui pakišo koją. Nors į NBA pakviestas Croshere‘as pirmus dvejus metus pelnydavo kiek daugiau nei po 3 taškus, tačiau sėkmingas jo žaidimas 1999-2000 metais (vid. 10,3 tšk., 6,4 atk. kam.) ir „Pacers“ patekimas į NBA superfinalą krepšininkui leido sudaryti pelningą kontraktą. Nors Indianos ekipa NBA žiedų nelaimėjo, tačiau vadovai liko patenkinti Croshere‘o žaidimu. Kitą sezoną jis turėjo panašią statistiką, tačiau vėliau ji suprastėjo. Paskutinius septynerių metų kontrakto metus žaidėjas praleido Dalase, ten rinko 3,7 taško ir savo rezultatais įrodė, kad tokių pinigų jis nebuvo vertas.

Vinas Bakeris, Sietlo „SuperSonics“, 7 metai 86 mln. Apie šį tvirtą, atletišką, kovingą krepšininką daug pasakoti nereikėtų. Prieš pasirašant 7 metų sandorį su „Sonics“, Bakeris buvo ryški NBA persona, NBA žvaigždė. Vis dėlto statistiniai rodikliai mažėjo, žaidimo kokybė prastėjo, o prasidėjusi krepšininko kova su alkoholizmu privertė „Sonics“ vadovus sukti galvas bei kaltinti save dėl nevisiškai pasiteisinusio sprendimo į komandą pasikviesti šį amerikietį.

Brianas Grantas, Majamio „Heat“, 7 metai 86 mln. Grantas turėjo tikrai gerą ir įsimintiną karjerą, tačiau, ką galvojo „Heat“ vadovai, kai po vidutiniško sezono (7,3 tšk., 5,5 atk. kam.) aukštaūgiui pasiūlė 86 milijonus? Jie rizikavo ir po pirmojo sezono, atrodė, jog rizika pasiteisino. Grantas rinko po 15 taškų, atkovojo beveik po 9 kamuolius, tačiau statistika ėmė prastėti, kol, galiausiai, ji pasiekė 3,8 taško ir 3,7 atkovoto kamuolio vidurkį.

Benas Wallace‘as, Čikagos „Bulls“, 4 metai 60 mln. Vienas geriausių lygos gynybos specialistų po sėkmingo pasirodymo „Pistons“ gretose susilaukė ypatingo įvairių komandų dėmesio. 2006 metų vasarą „Buliai“ nepagailėjo 15 mln. dolerių per metus, jog į ekipą pasikviestų „Didįjį Beną“. Čikagos „Bulls“ nesitikėjo didelio jo rezultatyvumo, tačiau atkovoti kamuoliai, blokuoti metimai bei gera gynyba turėjo leisti jiems užpildyti spragą vidurio puolėjo pozicijoje. Vis dėlto jo rodikliai, lyginant su statistika, kurią jis turėjo Detroite, smuko, o po metų vadovams teko sukti galvą, kur dėti didžiulį kontraktą turinti Wallace‘ą. Galingai sudėtą amerikietį priglaudė Klivlendo „Cavaliers“ klubas, tačiau ir čia žaidėjas nerodė to žaidimo, kurį demonstravo anksčiau. Šiuo metu Wallace‘as vėl rungtyniauja „Pistons“ ekipoje, kurioje gauna mažus pinigus ir laukia karjeros saulėlydžio.

Eddy Curry, Niujorko „Knicks“, 6 metai 60 mln. Vos atėjęs į lygą galingo sudėjimo 213 cm ūgio Curry rodė labai neblogus rezultatus. Vilkėdamas „Bulls“ aprangą, žaidėjas buvo tikrai pastebimas, todėl greitai susilaukė „Knicks“ vadovų dėmesio. 2005-2006 metų sezone atvykęs į Niujorką, žaidėjas rinko 13,6 taško bei atkovojo po 6 kamuolius, o kitą sezoną jo statistika išaugo dar labiau – 19,5 taško ir 7,1 atkovoto kamuolio. Vadovai trynė rankomis, sirgaliai dėkojo jiems už puikų sprendimą prisivilioti Curry, tačiau kas greitai ateina, tas dar greičiau išeina. Krepšininką pradėjo kamuoti traumos, statistikos rodikliai smarkiai krito žemyn, o paskutinius tris sezonus Curry beveik neįžengė į aikštelę. Žvelgiant į „Knicks“ sprendimą įsigyti „centrą“, skaudžiausia ne tai, kad ekipa paaukojo 60 mln., o tai, jog už Curry buvo atiduoti du pirmojo rato šaukimai, kuriais „Bulls“ pasikvietė dabar solidų žaidimą rodančius Joakimą Noah bei Tyrusą Thomasą.

Predragas Stojakovičius, Naujojo Orleano „Hornets“, 5 metai 64 mln. Kai „Hornets“ naujokų biržoje pakvietė talentingąjį įžaidėją Chrisą Paulą, jam reikėjo patyrusio, užtikrinto metiko, kuriuo galėtų pasitikėti puikiai komandai vadovaujantis Paulas. „Širšės“ turėjo sprendimą ir juo pasinaudojo – pasirašė penkerių metų sutartį su serbu Stojakovičiumi, kuris iki tol buvo siaubas visiems varžovams. Buvęs „Kings“ narys iki tol mesdavo virš 20 taškų, atkovodavo daugiau nei po 5 kamuolius, tačiau atvykęs į Naująjį Orleaną, pradėjo kapituoliuoti. Jo statistika su kiekvienais metais vis mažėjo, kol galiausiai ji pasiekė vos 7,5 taško vidurkį. Po šių metų serbas taps laisvuoju agentu, tačiau vargu, ar praeities pergalės ir fantastiškas jo žaidimas suvilios kurią nors NBA ekipą. Vis garsiau kalbama apie tai, jog serbas grįš rungtyniauti į Europą.

Darius Milesas, Portlando „Trail Blazers“, 6 metai 48 mln. Šiam vaikinui buvo žadama įspūdinga karjera NBA lygoje. Trečiuoju šaukimu į lygą pakviestas žaidėjas pasižymėjo atletiškumu, kovingumu bei vikrumu. Jis aikštelėje galėdavo gintis prieš geriausios lygos krepšininkus, nespjaudavo į grumtynes su sunkesniais ir „kietesniais“ varžovais. Po dviejų solidžių sezonų Klivlende (vid. 9,1 tšk., 5 atk. kam.), amerikietis persikėlė rungtyniauti į Portlendą. Čia jo statistika dar labiau šovė į viršų, tačiau sirgalių bei vadovų kantrybės taurę perpildė nuolat gaunamos traumos. Kaip vėliau paaiškėjo, dėl šių traumų lengvasis krašto puolėjas Milesas turėjo baigti karjerą ir gauti likusius sutarties pinigus. Čia ir prasidėjo įdomumai. „Blazers“ bandė įtikinėti, jog negali mokėti tokių milžiniškų pinigų (18 mln. dolerių) krepšininkui, kuris yra, negalintis sportuoti, o Milesas tikino, jog gali rungtyniauti ir yra pasirengęs grįžti į aikštelę. Visa ši kova baigėsi krepšininko pergale, nes amerikietis sužaidė net 34 mačus Memfyje, o tai reiškė, jog „Blazers“ piniginę paplonins ne tokia ir maža pinigų suma.

Organizacijų klaidos, apsirikimai renkantis žaidėjus laisvųjų agentų „turguje“, naujokų biržose ir panašūs dalykai, primena mums seną posakį: „Niekas nėra tobulas“. Vis dėlto keista, kad anaiptol ne patys tobuliausi krepšininkai sugeba susikrauti milžiniškus turtus.

Patinka, ką darome? Paremkite mus tapdami BN+ nariais.