Pauliukėnas: „Tėvai rykšte išmušė visus velnius“

2011-04-03 14:30
Aušra Laurinkienė, „Šiaulių naujienos“
Nuotr.:
Ilgametis „Šiaulių“ ekipos krepšininkas Vaidas Pauliukėnas džiaugiasi sulaukęs Antano Sireikos pasitikėjimo ir kvietimo prisidėti prie komandos trenerių štabo
Ilgametis „Šiaulių“ ekipos krepšininkas Vaidas Pauliukėnas džiaugiasi sulaukęs Antano Sireikos pasitikėjimo ir kvietimo prisidėti prie komandos trenerių štabo
Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus
Prieš trylika metų į Saulės miestą atvykęs jaunas, žinių ištroškęs ir vietoje nenustygęs kaimo „bernas“ šiandien – dešinioji legendinio šalies krepšinio trenerio Antano Sireikos ranka.
 
„Kai gimtuosiuose Biržuose pradėjau lankyti krepšinio treniruotes, jau po savaitės tėčiui buvo sakoma, kad iš manęs nieko gero nebus“, – dabar juokiasi „Šiaulių“ krepšinio komandos stratego asistentu dirbantis ilgametis Šiaulių ekipos krepšininkas Vaidas Pauliukėnas.
 
Pirmieji slidūs karjeros žingsniai
 
Trenerių štabo atstovas neslepia – tam, kad jis atsidurtų ten, kur dabar yra, prireikė skaudžios patirties.
 
Vos tik mokyklą baigęs Pauliukėnas išvyko mokytis į Panevėžį ir buvo pakviestas į tuometinę „Kalnapilio“ komandą. „Tuomet pasijutau įvertintas – mane pakvietė į tokią komandą... Ir nė kiek nesistengiau. Nebuvau atsidavęs šimtu procentų. Rūpėjo linksmybės, gyvenau bendrabuty... Nenuostabu, kad teko nusileisti ant žemės ir grįžti atgal į Biržus“, – pirmuosius slidžius krepšininko karjeros žingsnius prisimena Pauliukėnas.
 
Į gimtąjį miestą sugrįžęs vaikinas suprato – reikia daug ir uoliai dirbti, kad išsipildytų visi ateities planai: „Suvokiau, kad su tokiu požiūriu galiu labai greit viską prarasti ir plušėjau iš visų jėgų. Netrukus sulaukiau trenerio Sireikos pakvietimo atvykti į Šiaulius. Labai džiaugiausi, nes šis strategas – buvo ir yra mano autoritetas. Nors Biržų „Naftotiekio“ komandoje finansų atžvilgiu žaisti būtų buvę naudingiau, troškau tobulėti, todėl nė kiek nedvejodamas susikroviau daiktus ir persikėliau į Šiaulius. Čia nuo pat pirmų dienų atidaviau visą širdį. Visą karjerą žaidžiau ne dėl pinigų. Galbūt todėl vis dar esu čia“. Pašnekovas sako nė karto nesigailėjęs, kad liko Šiauliuose: „Man čia gera, čia praleidau visą savo jaunystę“.
 
Metai, apie kuriuos kalbėti nenori
 
Visgi per tuos trylika metų Pauliukėnas iš Šiaulių buvo išvykęs – 2008 metais žaidė Ukrainos Dnepropetrovsko „Azot“ komandoje. „Kodėl išvykau? Galima sakyti, kad nebuvau reikalingas... Važiavau ieškoti laimės, užklupo krizė... Nenusisekė man tie metai. Gal geriau apie tai nekalbėkime“, – šypteli Sireikos vėl į Šiaulius pakviestas Pauliukėnas. 
 
Kai sulaukė pasiūlymo tapti trenerio asistentu, krepšininkas sako net netikėjęs, kad likimas po kojomis pametė tokią galimybę: „Pagalvokite, trenerio darbe buvau visiškai „žalias“, tačiau Sireika manimi pasitikėjo... Tai – pats geriausias įvertinimas, kokio gali tikėtis bet koks žaidėjas. Iš pradžių buvo neįprasta varžybas stebėti nuo atsarginių suolo, norėjosi pačiam bėgti į aikštelę“.
 
„Dirbti trenerio asistentu – šimtąkart sunkiau, nei žaisti aikštelėje“
 
„Kaip atrodo trenerio asistento darbo diena?“ – smalsaujame. Daugelį metų aikštelėje mūsų miesto komandos garbę gynęs Pauliukėnas neslepia tik dabar suprantantis, kodėl treneriai taip greit pražyla. „Tiems, kurie mano, kad šis darbas – lengvas, galiu pasakyti, kad dirbti trenerio asistentu – šimtąkart sunkiau, nei žaisti aikštelėje. Peržiūriu daug video, analizuoju varžovų žaidimą. Stengiuosi komandai suteikti kuo daugiau naudingos informacijos apie priešininkus, kai kuriuos pagrindinius jų krepšininkus. Visada peržiūriu bent trejas paskutines jų varžybas. Atlieku ir savų žaidėjų analizę, kiekvienam „Šiaulių“ krepšininkui parodau jų gynybos ar puolimo klaidas, kur reikėtų sužaisti geriau. Vaizdinė medžiaga – labai naudinga. Tuomet žaidėjas labiau įsisavina reikiamą informaciją“.
 
Ne tik su „Šiaulių“ krepšinio komandos vyrais, bet ir jaunimu dirbantis Pauliukėnas neslepia apmaudo, kad šiuolaikinis jaunimas – labai sumaterialėjęs: „Norėtųsi, kad ankstyvą rytą manęs jau lauktų žinių ir tobulėjimo siekiantis jaunimas. Kad nereikėtų priminti treniruotės laiko, skatinti. Dabar jaunimas – išlepintas pinigų“.
 
Ginčų tarp trenerių nekyla
 
Karštų ginčų tarp vyriausiojo trenerio Sireikos ir jo asistento nekyla: „Man nereikia treneriui kažko įteigti. Jis atsirenka tai, kas jam naudinga, o mano tikslas – surinkti kuo daugiau informacijos“.
 
Prieš sezoną planuota, kad Pauliukėnas bus žaidžiantysis treneris – Latvijos pajūryje kartu su stovyklavusiais „Šiaulių“ krepšininkais prakaitą liejęs 31-erių metų vyras pelnė „Lagerio karaliaus“ titulą. Tačiau Pauliukėnas sako supratęs, kad reikia atsiduoti vienai krypčiai: „Visko suspėti – neįmanoma“. Žaidimo poreikį Pauliukėnas patenkina žaisdamas aukščiausios iš Šiaulių krepšinio lygos (ŠKL) debiutantėje „Kalvio“ komandoje: „Nenustygstu vietoje, visur lendu. Va, prieš pusantro mėnesio šonkaulį man sulaužė per varžybas“, – juokiasi judrusis biržiškis.
 
„Kas tūr balts kojns?“
 
Pirmųjų treniruočių „Šiaulių” komandoje ilgametis Šiaulių miesto ekipos krepšininkas sako nepamenantis, tačiau iki pat šios dienos jo atminty įstrigęs kuriozinis nutikimas.
 
„Adomas Klimavičius sakė, kad visi turime žaisti mūvėdami baltas kojines. Aš tuomet buvau jaunas „bachūrėlis“ iš kaimo, neturėjau tokių pasiėmęs ir komandos draugų paklausiau: „Kas tūr balts kojns?“ Savaime suprantama, mano klausimo niekas nesuprato, tad ilgai ir gardžiai juokėmės. Tiesa, pirmosiomis dienomis buvo šiek tiek nejauku – patekau į visai kitą – aukštesnį – lygį. Kita disciplina, reikalavimai. Laimė, ekipos senbuviai Sigitas Birutis, Robertas Giedraitis ir Giedrius Pečiulionis mane maloniai priėmė. Jie tarsi traukė prie savęs ir leido greitai pasijusti kaip žuviai vandeny“, – gurkšnodamas karštą arbatą ankstyvą penktadienio rytą „Šiaulių naujienoms“ pasakojo Pauliukėnas.
 
Jo teigimu, Biržų „Naftotiekyje“ viskas buvo kitaip: „Ten buvo tikra „dedavšina“. Tuomet buvau jaunas „pacanas“ ir LKL žaidėjams nešiojau kamuolius. Tol, kol susimušiau ir buvau įtrauktas į vadovaujančių gretas“.
 
Triskart gimęs
 
Pauliukėnas, kalbėdamas apie gyvenimo atsiųstus išbandymus, sako, kad jis – nelaimėlis, gimęs su laimingais marškinėliais: „Esu gimęs tris kartus. Pirmą kartą gimiau 1979-ųjų birželio 1-ąją. Antrą kartą – 2002 metais, kai patekau į avariją. Laimė, kad mašina buvo didelė – iš jos nieko neliko, o aš likau gyvas. Tuomet du mėnesius išgyvenau košmarą. Nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos mano šeimai buvo labai sunkus išbandymas, tačiau baigėsi laimingai“.

Tais gyvenimą sukrėtusiais metais Pauliukėnas, po varžybų grįžęs namo ir niekaip negalėjęs užmigti, nutarė padaryti žmonai, kuri viešėjo pas jo tėvus Biržuose, staigmeną. Tačiau vos išvažiavus iš Šiaulių, krepšininką apėmė miegas – mašina atsitrenkė į vienintelį toje
vietoje buvusį medį ir labai greitai sudegė.
 
Trečią kartą išgyvenimo stebuklą Pauliukėnas patyrė per varžybas 2006 metais. Krepšininkas sunkią traumą patyrė mačo su „Neptūnu“ trečiojo kėlinio pabaigoje. Kovodamas prie savo krepšinio dėl atšokusio kamuolio žaidėjas atsidūrė tarp Vaidoto Pridotko ir Donato Zavacko. Kažkuris varžovas šiauliečiui netyčia smogė alkūne į smilkinį. Orientaciją praradęs Pauliukėnas susmuko aikštelėje. Krisdamas krepšininkas susitrenkė ir pakaušį. Sužeistas „Šiaulių“ žaidėjas sąmonę atgavo tik ligoninėje. „Pasižiūrėjau video, salėje sėdėjo žmona ir dukra... Labiausiai jų buvo gaila“, – susijaudinimo neslepė pašnekovas.
 
Pauliukėnas sako per krepšininko karjerą patyręs begalę operacijų: „Kokius penkis kartus sakiau – gana, nebesportuosiu, užteks tų traumų, tačiau išsigydęs ir vėl bėgau į aikštelę. Negaliu sėdėti ir tinginiauti. Jeigu prie namų nebus ką veikti – žvyrą iš vienos krūvos į kitą pernešiu, tačiau nesėdėsiu vietoje. Man reikia judesio. Toks jau esu“.

Paprašė nemesti į vandenį ir tapo žmona
 
Žmona Jurgita ir septynmetė dukra Urtė – vieni iš brangiausių Vaido Pauliukėno žmonių. Paprašytas papasakoti pažinties su mylimąja detales, „Šiaulių“ krepšinio komandos trenerių štabo atstovas šypteli: „Oi, tai buvo labai seniai... Jurgita man į akį krito dar mokykloje. Kadangi Biržai – ežerų kraštas, vasarą vaikinai mėtydavo paneles į vandenį. Pamenu, turėjau įmesti Jurgitą, ją pakėliau, tačiau ji taip gražiai paprašė to nedaryti, kad susileidau. Tai va, neįmečiau į vandenį ir susiradau žmoną“. Po kiek laiko pora tapę Vaidas ir Jurgita, birželį švęsiantys devynerių metų santuokos sukaktuves, sukūrė šeimą ir susilaukė žavingos dukrelės Urtės. Pauliukėnas sako nesulaukiantis priekaištų, kad šeimai skiria mažai dėmesio: „Stengiuosi kiek galėdamas, kad Jurgita ir Urtė nejaustų dėmesio stokos“.
 
Ne paslaptis, kad nebūna namų be dūmų. Pauliukėnas neslepia – pykčių su žmona būna, tačiau jie išsprendžiami ramiai, be pašalinių įsikišimo: „Stengiamės viską išsakyti ir pasikalbėti. Neignoruojame vienas kito užsidarę skirtinguose kambariuose. Taip – kur kas lengviau gyventi“.
 
Mėgo žaisti su ugnimi
 
Pauliukėnas sako nebijantis, kad dukrelė Urtė bus tokia pat hiperaktyvi, kaip ir tėtis vaikystėje: „Ji – labai geras vaikas. Dar neteko į kailį duoti“.

Nors beržinė košė, pasak vyro, padarė jį tokiu žmogumi, kokį dabar matome: „Lupt gaudavau dažnai – ir diržu, ir rykšte, ir „šlanga“, ir laidu... Gal ir gerai, išmušo visus velnius“, – juokiasi Sireikos asistentas. Jis atskleidė, kad didžiausios jo nuodėmės – meilė liepsnai: „Mėgau žaisti su ugnimi. Vos dukart namų nepadegiau, mama apdegė rankas gesindama verandą, šiukšlių dėžę, pievą kaime esu padegęs“.
 
O ir muštynes Pauliukėnas nuo pat mažens vėlėsi dažnai ir dėl menkiausių priežasčių: „Pamenu, mokykloje per darbų pamoką susikeitėme su mergaitėmis ir kepėme blynus. Kadangi pamačiau, kad klasės draugas iškepė skanius blynus, paprašiau paragauti. Davė – užsinorėjau antro blyno, o kai atsisakė pavaišinti – daviau į nosį“.
 
Buvusį chuliganą skaudina chuliganiški sirgalių poelgiai
 
Chuliganas, virtęs drausmingu krepšininku, o dabar sėdintis trenerio asistento krėsle, sako, jog vienas iš skaudžiausių dalykų – sirgalių požiūris: „Kai laimime, visi ploja, džiaugiasi ir savaitę nešioja ant rankų. Tačiau kai mums nesiseka – mėto skaudžias replikas, keikia. Jie net nesusimąsto, kad tie žodžiai pasiekia jaunimo ausis. O jauni krepšininkai labai skaudžiai reaguoja į pastabas, ima jaudintis ir klysti. Nenuostabu – įsiaudrinusių sirgalių žodynėlis – labai platus...“
 
Labiausiai Vaidui Pauliukėnui skaudu tada, kai žiūrovai, net nesulaukę rungtynių pabaigos, ima stotis iš savo vietų ir palieka areną: „Tai – didžiausias pažeminimas ir nepagarba komandai. Mes stengiamės, dirbame, norime jums padovanoti pergalę, o jūs net negalite palaukti tos pusės minutės?“ – apmaudo neslepia 31-erių vyras.
 
Šį sezoną „Šiaulių“ komandai ir jos trenerių štabui teko iškęsti begalę kritikos kirčių. Krepšininko aprangą į stilingą kostiumą iškeitęs Pauliukėnas sako, kad žmonės ne visada suvokia, jog kartais laimėti – neįmanoma: „Reikėtų tvardyti emocijas, keiksmus ir tikėti savo komanda. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet sieksime užimti kuo aukštesnę vietą“.

„Nė karto nesigailėjau, kad Šiauliuose praleidau visas jaunystės dienas“, – tikina 31-erių Pauliukėnas.


Komentarai:

Komentatorius Kubilius, Biržai
Vaidas - darbo pavyzdys. Kažkodėl nieks neparašo, jog jis nuolat lavino šuolį ir kai po pirmos kelio operacijos reikėjo liuoktelt į viršų, V.Pauliukėnas stryktelėjo berods 105 cm (šokliausiu Lietuvos krepšininku vadintas V.Chomičius į viršų iš vietos šokdavo 91 cm).

Kita vertus, kai Biržus atvykdavo Vaidas - tai buvo šlovingi "Šiaurės rytų" taurės turnyro metai - visi tiesiog nuguldavo balkonus. Nepakartojama...

Kažkada jis man padejavo, jog jei turėtų tokį metimą kaip jo brolis Audrius... Atsakiau, jog net LKL jis net kamuolio neišmestų - Vaido metimo technika niekad nebuvo ideali, toks "darbinis" metimas, tačiau kamuolys skrosdavo tinklelį:).

PS - kažko apie žvejybą ir vėžiavimą neužsiminta straipsny:).
2011-06-01
+5
Atsakyti
Arvydas Kutra
Tu mano idialas Vaidai. Gaila kad niekada neteko susigrumti aiksteleje gimtuosiuose Birzuose. Stiprybes tau linkejimai is Negrines
2011-04-04
-7
Atsakyti
Dogpoop
Geras straipsnis apie superini zmogu. Sveikatos tau ir sekmes. Siauliai jega:)
2011-04-03
+6
Atsakyti
geras straipsnis,respekts:))vaidukas yr bicelis is dideles raides.gaila,kad traumos anksti priverte pasitraukt is aikstes,bet nenusimink vaidai mes atsimenam kaip tu siausdavai aikstej ir troibanai budavo ziaurus
2011-04-03
+5
Atsakyti
nekavenskas
loxas jis kaip ir visi siauliu gnydos
2011-04-03
-8
Atsakyti
Sėkmės.

Matosi, kad tai - tikras lietuvis, nes viską pasakoja tikroviškai.
2011-04-03
-9
Atsakyti
to atcts :)
Ačiū už gerą žodį :) Aušra :)
2011-04-03
+6
Atsakyti
žiūrovas
Atsimenu, prieš kokius 8 metus, Šiaulių lyderis buvo, neatsimenu kiek jis įmesdavo, bet pastebimiausias Šiaulių krepšininkas, tai tikrai...Po to kažkaip nusižaidė kažkurį sezoną, ar po traumos ar kada, taip ir neatsigavo, lyderiu nebebuvo.Šiaip galvojau, kad jam apie 35m., nesenas dar visai, pasirodo.
2011-04-03
Atsakyti
ssss
kazkaip svelniai tariant skystoka ta jo karjera. o shnek akaip apie kazkoki pavyzdi :) nemanau , kad cia pavyzdys siekiantiems karjeros, kaad zmogus geras tai neabejoju , bet nepyk Pauliukenai karjera tavo su Naftotiekiais tai nieko gero ;)
2011-04-03
-1
Atsakyti
Kazkada gerai skraidydavo,pasizymejo kovingumu ir atletiskumu,turejo nebloga metima.Na sakyciau kaip asistentui nebloga medziaga,Sireika galetu jau ir pasitraukti,kazkaip atsilieka jis nuo riedancio traukinio...Tai kas tūr balts kojns???As klausiu kas tūr balts kojns?
2011-04-03
-11
Atsakyti
acts
maladiets Aušra, jau ne pirmas įdomus straipsnis apie krepšininkus.
2011-04-03
Atsakyti
Apie Zavacka manau turi kiekvienas lkl zaidejas kazka grazaus pasakyti:D
2011-04-03
+6
Atsakyti
Nu jo, ner ko noret, kad gaudavo ryksciu, kai pats uz blyna klasiokui nosin uzvaziavo :D
2011-04-03
+2
Atsakyti
Anonimas
galetu dar zaistis tikro o ne treneriu but, gerai zaisdavo, tritu privarydavo, nesupratau kodel nepakviete bent i perziura ne rytas ne zalgiris
2011-04-03
+1
Atsakyti
Aš įsivaizduoju kokiu jam tatoo tėveliai palinke ant ušpaklio
2011-04-03
-7
Atsakyti
Turbut taip stipriai mušė kad dabar bijo į rankas kamuolį paaimti
2011-04-03
-7
Atsakyti

Komentuoti

Vardas:      
  Prenumeruoti   Iš viso komentarų: 16

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.