„Šį ketvirtadienį Kaune prasidės Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalinės kovos, o visus į „Žalgirio“ areną atvyksiančius žiūrovus pasitiks prie pagrindinio įėjimo įrengta Žalioji fanų zona. Pirmą kartą prieš ir per LKL rungtynes veiksianti pramogų erdvė žada krepšinio mėgėjams suteikti dar daugiau malonių įspūdžių.
Video ekranas su gražiausiais žalgiriečių žaidimo epizodais, skanus maistas, gaivūs gėrimai ir puiki nuotaika gegužės 28 d. lydės į „Žalgirio“ areną traukiančius žiūrovus.“
Citata numeris du:
„Kai žaidėme „Siemens“ arenoje, mūsų ir „Žalgirio“ sirgalių pasiskirstymas buvo „50 ant 50“. O po to kitose rungtynėse „Lietuvos ryto“ arenoje buvo beveik visi mūsų fanai ir atmosfera buvo geresnė čia.
Klubo vadovybė taip nusprendė ir mes nesame prieš tai, kadangi žaisti vien tik savo sirgalių akivaizdoje yra maloniau. „Siemens“ arenoje per komandos pristatymą aš vos tegirdėjau savo pavardę.“
Vertimas:
Kai Kaunas LKL finalą pasitinka tam papildomai pasiruošęs, Vilnius ieško pasiteisinimų, kodėl treniruočių salė yra geriau už „Siemens“ areną.
Aš kaunietis, todėl tokie dalykai turėtų mane džiuginti, bet man tikrai nėra smagu. Nėra smagu, nes esu krepšinio mylėtojas, kuris galvoja, kad aukšto lygio kovos turi vykti atitinkamoje aplinkoje, šventinėje atmosferoje, prie tūkstančių sirgalių, prie didelių erdvių.
Aš galvoju, kad krepšinio patirtis arenoje šiais laikais yra daugiau nei tik žiūrėti į kovą aikštelėje. Tai – ir pokštai video kube virš parketo (kad ir kokie jie kartais nuvalkioti), ir galimybė arenos kavinėse užkąsti ar atsigaivinti gėrimais, ir ložės, kuriose privatumą mėgstantys ar verslo partnerius norintys pamaloninti žmonės atsiriboja nuo masių.
Krepšinis, o ypatingai LKL finalas, man yra didelė šventė. Atrodo, kad „Lietuvos rytui“, kuris pernai liko be LKL finalo, tai taip pat turėtų būti šventė. Bet taip nėra.
Martynas Gecevičius teisinasi, kad jam smagiau žaisti mažoje salėje, nes „Siemens“ arenoje būdavo per daug „Žalgirio“ gerbėjų. Aš labai tikiuosi, kad Martynas taip negalvoja, o tik kalba tai, ką nori girdėti jo darbdaviai.
Nes jeigu taip galvoja, tai gal tada jam ir Eurolygos finale buvo smagu nežaisti? Pasėdi ant suolo, jokios atsakomybės, jokie gerbėjai nekvaršina galvos, tampi čempionu, gauni medalį, nusifotografuoji su taure.
Man būtų sunku patikėti, kad Gecevičiui patiko nežaisti Eurolygos finale. Lygiai taip pat man sunku patikėti, kad kam nors gali patikti finalą žaisti treniruočių salėje.
„Lietuvos rytas“ galėtų žaisti „Siemens“ arenoje, bet šio klubo vadovai užsispyrė pamokyti arenos vadovus, siekdami gauti geresnes sąlygas kitam sezonui. Dėl sunkiai sukalbamų „Siemens“ arenos vadovų vasarą į Vilnių neužsuks ir Lietuvos rinktinė.
Bet jeigu Lietuvos rinktinė gali atsisakyti sostinės ir užpildyti arenas kituose Lietuvos miestuose, tai „Lietuvos rytas“ negali sau leisti tokios prabangos. Negali, nes eiliniam žiūrovui, eiliniam gerbėjui neįdomu, kokie karai vyksta tarp rimtų dėdžių Ozo gatvėje.
Eilinis žiūrovas nori ateiti į areną, kurioje jis pajus krepšinio šventę. Areną, kurioje nereikės trintis užpakaliais koridoriuose, nereikės laukti eilėje perkant alų, o paskui dar ilgesnėje – tualete.
Toks žiūrovas, jeigu kartą ir ateis į rungtynes, tai po to nusispjaus ir kitą kartą nebeateis.
Todėl „Lietuvos ryto“ užsispyrimas LKL finalą žaisti mažoje arenoje yra eilinis jų vadovų, jų rinkodaros pralaimėjimas. Eilinis, nes juos suskaičiuoti jau darosi sudėtinga.
Kol „Žalgiris“ daro viską, kad besitraukiančiame Kaune surinktų kuo daugiau sirgalių į areną, „Lietuvos rytas“ daro viską, kad vienintelis gyventojų skaičiumi augantis Lietuvos miestas nusigręžtų nuo krepšinio.
Ir dėl to krepšinis pralaimi tiek Vilniuje, tiek Kaune.
Patinka, ką darome? Paremkite mus tapdami BN+ nariais.
