Komandos kontūrus kitam sezonui braižantys „Žalgirio“ klubo vadovai šią savaitę pranešė, kad ekipoje ir toliau rungtyniaus Edgaras Ulanovas, Siimas-Sanderis Vene, Vytenis Lipkevičius ir Kasparas Vecvagaras. Jau skelbėme, jog karjerą „Žalgiryje“ tęs ir kapitonas Paulius Jankūnas, vidurio puolėjas Robertas Javtokas, įžaidėjas Lukas Lekavičius bei į klubą sugrįžtantis Kalnietis.
Kaip komanda komplektuojama, kokių dar naujienų galima sulaukti? Apie tai „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su „Žalgirio“ klubo viceprezidentu Ginu Rutkausku.
Planuoja turėti du amerikiečius
– Jau liepos pabaiga, o „Žalgiris“ kitam sezonui turi aštuonis krepšininkus ir vyriausiąjį trenerį Gintarą Krapiką.
– Taip. Bet dar yra ir daug dublerių, iš ten galime pasisemti į pagrindinę komandą.
– Tačiau vien su dubleriais Eurolygoje deramai nepakovosite.
– Internete rašo, kad „Žalgiris“ paleido Vaidą Kariniauską, Donatą Tarolį, kitus... Bet jie niekuo nesiskiria nuo tų žaidėjų, kurie yra mūsų dublerių ekipoje. Ieškome kitų krepšininkų, laukiame atsakymų iš jų agentų.
– Kiek komandoje gali būti amerikiečių?
– Galbūt du. Vienas greičiausiai būtų atakuojantis gynėjas arba lengvasis krašto puolėjas, kitas – galintis pastovėti po krepšiu. Tačiau dar anksti apie tai kalbėti. Nėra jokios paslapties, kad deramės ir su Lavrinovičiumi. Mus domina visi didelio meistriškumo krepšininkai, į jų pasus nelabai žiūrime. Juk Darjušo, kuriam 35-eri, norėjo ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas, nes, manau, būtų radęs jam vietą. Mes irgi neatsiliekame.
– Turite vyriausiąjį trenerį. Kaip sekasi ieškoti jam pagalbininkų?
– Neieškome Krapikui kompanijos. Asistentas Šarūnas Jasikevičius sutartį su mūsų klubu turi ir kitam sezonui. Bet nieko negali žinoti, gal jis rytoj ateis ir pasakys, kad yra kviečiamas į NBA. Dabar Šarūnas poilsiauja, o ateis metas dirbti – ir dirbs. Aš taip manau. Analizuoja vasaros įrašus
– Jau ne vienus metus „Žalgiriui“ sekasi rasti tokių gerų amerikiečių, kad pasibaigus sezonui jie graibstyte graibstomi turtingiausių klubų. Kur sėkmės paslaptis?
– Ne visąlaik taip būdavo. Visi žmonės skirtingi. Kitiems gal ne taip pasisekdavo. Arba nepritapdavo. Kad ir šiemet rungtyniavęs Willas Cherry. Tik sezono pabaigoje jis pradėjo suvokti, kokia čia sistema, ko daugiau reikalaujama, kaip reikia žaisti.
– Gal vykote savo akimis pamatyti Vasaros lygoje rungtyniavusių krepšininkų ir pasirinkti tinkamiausių „Žalgiriui“?
– Daug kur esu buvęs, bet nevažiavau. Visas galimybes stebėti Vasaros lygos varžybas turėjau Kaune. Jei būčiau kur nuvykęs, visų rungtynių būčiau nepamatęs: pažiūrėčiau vienoje salėje, nueičiau į kitą, bet daug pažįstamų pradėtų tampyti už alkūnių, bendrauti, o tuomet būtų neįmanoma stebėti, kas vyksta aikštelėje. Kaune galiu ramiai pasižiūrėti visų rungtynių įrašus, pakartoti patikusius epizodus, pastudijuoti krepšininkų judesius. Be to, turime pažįstamų skautų, kurie mielai pasidalys savo žiniomis apie mus sudominusį žaidėją.
Stuburas yra
– Turbūt nesuklysime pasakę, kad geriausias šios vasaros „Žalgirio“ pirkinys – Kalnietis?
– Taip. Jau turime ekipos stuburą – įžaidėją M. Kalnietį, vidurio puolėją Javtoką ir puolėją Jankūną. Apie šią trijulę galima lipdyti komandą. Jei pridėtume dar du užsieniečius... Esto Vene ir latvio Vecvagaro nelaikau užsieniečiais. Jie baigė mūsų mokyklą. Siimas Lietuvoje rungtyniauja jau devynerius metus. Jis lankė A. Sabonio krepšinio mokyklą, žaidė dublerių ekipoje, mokėsi lietuviškoje vidurinėje mokykloje, čia baigė universitetą.
– Ar bandėte įkalbinėti Darių Songailą dar palūkėti ir nebaigti karjeros?
– Nemėginome. Jis profesionaliai žaidė, treniravosi, kentė skausmus. Turėjo problemų, bet neverkė, ir mums padėjo, kiek galėjo. Šią vasarą jam atliktos dvi operacijos – susitvarkė kelį ir alkūnę.
Sulaukė žvaigždžių valandos
– Ką įvardytumėte didesne Kauno klubo netektimi – snaiperį Milaknį ar į Vilniaus „Lietuvos rytą“ perėjusį vidurio puolėją Gudaitį?
– Abu žaidėjai mums yra netektis. Tik praėjusį sezoną per Lietuvos krepšinio lygos finalo varžybų seriją Gudaitis visiškai neprisidėjo, o Milaknis tapo naudingiausiu finalo žaidėju. Tačiau visuomet žiūrime į priekį. Todėl manėme, kad Gudaitis dar bent porą metų bus mums didelė paspirtis. Bet jis ėmė ir išėjo. O Milaknis sulaukė savo žvaigždžių valandos, gavo pelningą pasiūlymą ir pasirinko Rusijos klubą. Tie, kurie domisi krepšiniu, prisimins, kad Artūras visuomet pasižymėjo taikliais metimais iš toli. Tą patį darė ir vieną sezoną žaisdamas Prienų klube.
Tai, kad jis būdamas 29-erių pirmą kartą yra kviečiamas į rinktinės stovyklą, irgi šį tą įrodo. Artūras buvo paprastas Lietuvos žaidėjas, bet įdėjo daug darbo, sportavo, visą praėjusią vasarą stiprino kojas, kad galėtų greičiau žengti pirmą žingsnį ir pabėgti nuo oponento. Be to, labai daug per treniruotes ir po jų mėtė į krepšį. Visos šios pastangos davė vaisių: jis jau moka ir prasiveržti, ir kamuolį valdyti, o ne tik stovėti krašte ir laukti perdavimo.
– Kas ateinantį sezoną „Žalgiryje“ mėtys tritaškius taip, kaip tai darė Milaknis?
– Kaip jis – niekas, nes kito tokio šiandien Lietuvoje nėra. Tačiau kiti galės treniruotis – juk pavyzdį jau turi – ir bandyti būti tokie kaip Milaknis.
