Jonas Mačiulis nedžiūgavo pataikęs metimą, išgelbėjusį Lietuvos krepšinį nuo didžiausios pastarųjų laikų gėdos.
Priešingai nei vakarą prieš tai žiūrovus tildęs futbolininkas Lukas Spalvis, Mačiulis po pergalingo metimo tiesiog ramiai nuėjo prie atsarginių suolo. Tada po minutės pertraukėlės kartu su komandos draugais jis apsigynė, nuaidėjo finalinė sirena, bet jis ir toliau nerodė jokių emocijų.
Pergalė nebuvo tokia, dėl kurios reiktų šokinėti lyg akis išdegus ar demonstruoti savo tvirtus raumenis. Mačiulis pataikė pergalingą metimą, tačiau nesitikėjo už tai sulaukti aplodismentų.
„Nėra ko džiaugtis pergale prieš estus. Tikrai nėra kuo džiaugtis. Čia juokas pro ašaras“, – nukirto solidžiausiai abejose aikštės pusėse šiame čempionate žaidžiantis lietuvis.
Mačiulis pelnė 15 taškų ir atkovojo 10 kamuolių, taip antrą kartą šiame čempionate surinkdamas dvigubą dublį, bet tuo taip pat negali džiaugtis. Bėda ta, kad jis vienas pelnė bene ketvirtadalį komandos taškų, nors tikrai nėra pavojingiausias lietuvių ginklas puolime.
Ir bėda ta, kad žaidžiant su estais tikrai neturėtų kilti tokios bėdos.
Nė vienų Lietuvos rinktinės rungtynių Europos čempionate nematęs žmogus lengvai įvardintų pagrindinę komandos problemą. Tai – užstrigęs puolimas. Jis toks užstrigęs, kad nepramuša net žaidimas silpniausioje visų laikų Europos čempionato grupėje.
Lietuviai po keturių mačų vidutiniškai pelno po 68,8 taško (19-oji vieta čempionate), pataiko vos 42,1 proc. dvitaškių (23-oji vieta) ir iš viso įmetė vos 12 tritaškių (24-oji vieta). Jie yra ir antri nuo pabaigos pagal mestus tritaškius (vid. 13).
Visa tai – žaidžiant su ukrainiečiais (40-asis FIBA reitingas), latviais (38), belgais (51) ir estais (nereitinguoti). Kitose grupėse varžovai – kur kas pajėgesni.
Galima kalbėti, kad šiais laikais visi moka žaisti krepšinį, bet tada galime priminti, kad belgai estams įmetė 84 taškus, o čekai – 80. Bendrai šios komandos estus nušlavė 52 taškų persvara.
Tuo metu Lietuvos rinktinė dvikovoje su Estija po trijų kėlinių atsiliko 49:51.
Jeigu neatkreipėte dėmesio, tai pakartosiu, kad per dvikovą su Estija nesugebėta įmesti 50 taškų per tris kėlinius.
„Estai mus išbalansavo: keitėsi gynyboje, smogė per visas mūsų užtvaras ir derinius. Tokiu atveju reikėjo individualių prasiveržimų, o to nebuvo. Mes dvejojome, kaip čia geriau pasielgti“, – po dvikovos analizavo Kazlauskas.
Estai, kurie neturi jokio pajėgaus aukštaūgio, laužo lietuvių puolimo schemas. Ko tada vertas tas puolimas?
Lietuvių žaidimas paremtas tais pačiais, trečius metus naudojamais deriniais. Kai jie veikia, viskas būna gerai. Bet kai neveikia, kaip šiemet, vaizdas tampa liūdnas.
Treneris Jonas Kazlauskas teisinasi, kad komandoje yra daug naujokų, tačiau problema – ne vien tokia.
Rinktinėje yra 9 žaidėjai, žaidę Kazlausko treniruotoje komandoje pernai arba užpernai (įskaitant draugiškas rungtynes), ir tik 3 naujokai. Deriniai neturėtų būti problema žaidėjams, tačiau yra.
Viena didesnių šios rinktinės problemų – tritaškių nebuvimas. Kol visas pasaulis, pradedant NBA, pereina link tolimų metimų, mūsiškiai šiemet šiuo ginklu negali arba nenori naudotis.
Negali, nes tarp aukštaūgių nebeliko brolių Lavrinovičių. Bet kada iš toli iššauti pasiruošę broliai buvo itin naudingi, nes išviliodavo varžovus iš baudos aikštelės.
Dabar matydami šią mūsiškių problemą, Lietuvos rinktinės varžovai – pradedant turkais „Akropolio“ taurės turnyre, baigiant estais Rygoje – uždaro baudos aikštelę.
Paulius Jankūnas pirmosiose čempionato rungtynėse pataikė 3 tritaškius iš 4, tačiau per kitas trejas iš viso išmetė vos 3 tolimus metimus.
Domantas Sabonis iš toli metė vos kartą, o dažniau nei jis sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje žaidžiantis Mindaugas Kuzminskas metė 7 kartus ir pataikė vos sykį.
Mačiulis kol kas yra vienintelė grėsmė, atakuojant iš toliau (6/10 tritaškių), nes vienintelis tikras rinktinės snaiperis Artūras Milaknis yra pamirštas ant suolo. Jis aikštėje pasirodė vos dvejose rungtynėse, prametė visus 3 tritaškius ir nebegavo galimybės mače su estais.
Balanso tarp žaidimo ties perimetru ir žaidimo baudos aikštelėje nebuvimas bei klaidos gynyboje kelia erzelį tarp žaidėjų. Mače su Estija krepšininkai kelis kartus akivaizdžiai apsižodžiavo – neišlaikė net Renaldas Seibutis, viešai aprėkęs Kuzminską.
Tačiau į šį ir kitus panašius incidentus nereiktų kreipti didelio dėmesio – atmosfera už aikštės ribų komandoje yra gera ir konfliktai dėl žaidimo nėra asmeniški.
Bet niekas nepaneigs, kad aikštėje bėdų yra per daug. Po dvikovos su estais, Lietuvos rinktinė maždaug 20 minučių užsidarė rūbinėje, kur aiškinosi nesėkmingo žaidimo priežastis.
Po to krepšininkai optimizmu nespindėjo – Mantas Kalnietis negalėjo pažadėti, kad žaidimas pasitaisys, o Mačiulis dabartinę situaciją palygino su žaidimu Lenkijoje 2009 metais.
Panašu, kad problemos tokios, jog viena naktis ar vienos rungtynės jas nelabai gali pataisyti.
„Bet ar turime kur trauktis? – klausimu į klausimą atsakė Mačiulis. – Pralaimėjus čekams, varžovai kitame etape nebūtų tokie geri.“
Varžovai nebuvo geri ir iki šiol, bet Lietuvos rinktinei tai buvo menka paguoda.
Lili, mes atvykstame. Tik prieš tai pavargsime su čekais. Ir nepažadame, kad bus geriau atkrintamosiose.
Kalniečio komentaras:
https://www.youtube.com/watch?v=iuQ3Z8Lp85A
Mačiulio komentaras:
https://www.youtube.com/watch?v=roybjZACbIA
Kazlausko komentaras:
https://www.youtube.com/watch?v=03QKQlMWdAE
Prenumeruokite BasketNews ir gaukite išskirtinį turinį.