Kauno „Žalgirio“ žaidimas Eurolygos „Top 16“ etape pradeda priminti pinčerio elgesį išbėgus į kiemą.
Šitas mažas juodas šuniukas išbėga į lauką visas patenkintas, vizgina uodegą, laksto iš vienos kiemo pusės į kitą. Pamatęs didesnį šunį, pinčeris jį aploja. Kaip ir aploja katę ar kaimyną iš trečio aukšto.
Bet jeigu tas didesnis šuo sumano loti atgal, arba dar blogiau – pasigainioti pinčerį – mažajam šuniukui belieka bėgti. Kiek leidžia mažos trumpos kojytės, tiek pinčeris bėga.
Bet kai turi mažas trumpas kojytes, mažą širdelę ir ne įspūdingą stotą, didesnis šuo tave vis tiek pavys.
Ir, jeigu bus itin piktas, sudraskys.
„Žalgiris“ „Top 16“ etape yra tas draskomas šuniukas. Įvairūs aviganiai, rotveileriai, bokseriai ir net buldogai kandžioja mažą šuniuką taip, kaip dar niekas niekada nėra kandžiojęs.
„Žalgirio“ pralaimėjimas Maskvos CSKA komandai buvo penktasis šį sezoną, patirtas 30 ar didesniu taškų skirtumu. Trečias – vien „Top 16“ etape. Didesniu skirtumu per visą klubo istoriją pralaimėta tik du kartus (36 taškais).
Bet Eurolygos „Top 16“ etape toks „Žalgiris“, koks yra dabar, yra nepajėgus kovoti. Tik ne tokioje grupėje, tik ne praradęs du svarbius žaidėjus.
Kauno klubas prieš „Top 16“ etapą dėl traumos neteko Roberto Javtoko, o po pralaimėjimo Bamberge nusprendė leisti pakelti sparnus ir Mantui Kalniečiui.
Tai – du Lietuvos rinktinės krepšininkai, kurie nebuvo pakeisti niekuo (teoriškai – Martynu Sajumi, tačiau jis iki tol net nebuvo žaidęs LKL, nekalbant apie Eurolygą).
Kauniečiai dar iki Javtoko netekties turėjo problemų su kova dėl kamuolio. Iškritus veteranui, atsikovoti kamuolį po netaiklaus varžovų metimo tapo sudėtingiau nei įveikti triatloną.
„Žalgiris“ mačo su CSKA pirmajame kėlinyje varžovams leido atsikovoti 5 kamuolius puolime ir jau po 10 minučių atsiliko 11:26. Per likusius 3 kėlinius CSKA atsikovojo dar 5 kamuolius puolime, todėl ši problema kaip ir buvo išspręsta, tačiau kitoje aikštės pusėje taip ir neatsirado užtikrintumo.
Trečiajame kėlinyje Lukas Lekavičius turėjo galimybę mesti tritaškį laisvas, nemetė, ataka užsitęsė, galiausiai įstrigo ir pasibaigė desperatišku metimu. Tokių situacijų rungtynėse buvo ne dvi ir ne trys.
„Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevičius visa tai stebėjo įžengęs į aikštę, lyg pats lauktų perdavimo, kad galėtų išmesti kamuolį į krepšį. Kai Lekavičius po nesėkmingo epizodo grįžo į gynybą, Jasikevičius jam per visą „Žalgirio“ areną rėkė „mesk“.
Ketvirtajame kėlinyje „Žalgiris“ galiausiai pradėjo mesti, tačiau naudos iš to buvo mažai. -35 – šiose rungtynėse, -106 – po šešių „Top 16“ dvikovų.
Eurolygos F grupė yra brutali. Ko gero, pati brutaliausia per „Top 16“ istoriją. O „Žalgiris“ – silpnas ir nieko čia nepakeisi.
Tačiau „Žalgirio“ vadovai žinojo, ką daro. Robertas Javtokas traumą patyrė dar iki naujų žaidėjų registracijos pabaigos ir jeigu būtų norėję (ar galėję), kauniečiai turėjo galimybę įsigyti pajėgesnį žaidėją nei Sajus.
Mantas Kalnietis buvo paleistas irgi tada, kai naujų žaidėjų jau nebuvo galima registruoti. „Žalgiris“ žinojo, kad mažiausiai trejas rungtynes reikės žaisti be naujo įžaidėjo.
Todėl nestiprinę komandos kitais krepšininkais, „Žalgirio“ vadovai savotiškai pakišo esamus žaidėjus po volu.
Bėk, pinčeri, savo trumpomis kojytėmis kiek gali, parbėgsi į savo pievą ir ten ramiai karaliausi, kai pavasarį pradės stiebtis nauja žolė. Viltis pasikandžioti bokseriams ir rotveileriams atidedame rudeniui.
Vaizdo reportažas, Jankūno ir Seibučio komentarai: